24/7/365

Sveiki dar kartą. Na ir dar kartą čia norėtųsi parašyti apie koroną, o tiksliau pasakius, apie tą laikmetį, kada jis atsirado.

Yra tokia daina „Gimiau nei per anksti, /Nei per vėlai. /Gimiau pačiu laiku.“ Vakar ar užvakar kažkur FB teko pastebėti tekstelį, kuriame sakoma, netgi savotiškai džiaugiamasi, jog korona atsirado būtent 2019 m., arba tiksliau pasakius, kad ji atsirado tuo laiku, kuomet yra išmanieji telefonai ir t.t. Buvo pasakyta daugmaž taip: ačiū Dievui, kad koronos pandemija neatsirado kokiais 2003 – aisiais, o tuomet sėdėti namuose ir žaisti su plytinine noške gyvatėlę būtų nekažką. Na ir tai yra pasakyta labai taikliai. Ir aš vis kartais pagalvojau: koks sutapimas...

Išties... koks sutapimas, kad bekontaktės atsiskaitymo kortelės pilnu pajėgumu įsivažiavo prieš pat 2019 – uosius. Bankininkai ir kiti finansininkai labai verkdavo, kad žmonės vis dar atsiskaitinėja grynaisiais, nors tų grynų pinigėlių cirkuliacijos ekonomikose tesudarydavo 1 – 3%. Bet jie vis tiek verkė, ir jiems labai rūpėjo išvyti šešėlines rinkas, kurios, savaime suprantama, egzistuoja dėl grynų pinigų disponavimo galimybės. Bet čia ne tik tai. Dabar esant bekontaktei kortelei, yra puiki galimybė apsiprekinti negrabinėjant centų piniginėje: tiesiog susikrauni į maišus prekes, prikiši kortelę prie skaitytuvo, ir varai namo. Smart move. Na ir tuo pačiu bankininkai, finansininkai ir kiti galės kur kas lengviau tave sekti, žinos kada konkretus asmuo kurioje vietoje bus ir ką pirks. Mažais žingsneliais link „Puikaus naujojo pasaulio“... ?

O ar jūs žinote, kad atsiradus išmaniesiems telefonams ir esant išvystytam internetui (beje, vis dar veda dar geresnį – 5G :D ) yra galimybė (naudojantis programėlėmis), išsiųsti akimirksniu svarbius dokumentus, tokius kaip: ID, pasas, vairuotojo pažymėjimas... Nežinau kaip pase (niekada jo neturėjau), tačiau šiuolaikiniai ID turi biometrinius čipus, kuriuos kuo puikiausia nuskaito ir persiunčia info ten kur tu nori tavo išmanusis telefoniukas. Kaip patogu išties. Ir tai veikia labai gerai. Ir ypač esant šiai pandemijai šios galimybės labai palengvina gyvenimą. Net nebereikia būtinybės siųsti specialius siuntinius, už juos mokėti krūvas pinigų, na tiesiog kad pasas kelionėje kažkaip tai netyčia nepasimestų ir niekas už tai neatsakytų. Man tik kyla klausimas: kodėl vis dar nėra elektroninio balsavimo. Bet manau, tuoj suskubs visos pasaulio vyriausybės imtis šios taktikos, na nes juk jūs pažiūrėkite kas darosi: žmonės laukia kelias valandas eilėse vien tik tam, kad galėtų prabalsuoti (aišku jei nebalsavo paštu). Na bet paštas jau atgyvenęs reikalas: vis mažiau žmonių gauna šių popierinių reklamų ir sąskaitų už elektrą, dujas, vandenį ir t.t. Juk jau yra net elektroninės valiutos (naudojančios blockchain technologijas: bitkoinai, laitkoinai ir t.t.), tai kodėl dar netgi toje pačioje JAV žmonės, jei nenori mesti rinkimų biuletenio į urną balsavimo apygardoje, kodėl jie turi naudotis tūkstančio metų senumo technologija – balsavimo paštu :D juk šiais laikais tai išties yra labai ir laaabai kvaila, na bet visgi geriau, negu laukti eilėj kelias valandas :D

Taigi šį tekstelį rašiau, norėdamas paliesti technologinį aspektą labiau. Buvo šiek tiek užrašyta sutapimų, bet ir trūkumų yra.

Čia negaliu visgi nei patvirtinti, nei paneigti kokių tai sąmokslų. Realiai, bent jau man kol kas atrodo, kad esančios šiandieninės technologijos, labai padeda tvarkytis su esama situacija, su esama pandemija. Programėlės išmaniuosiuose dirba pilnu pajėgumu, lėtesnės tik statistikos, kurias paskelbia vyriausybės sveikatos ministerijų ataskaitose. Jos, beje, šeštadieniais ir sekmadieniais nedirba, todėl nutarimai įsigalioja nuo pirmadienio. Realiai taip neturėtų būti, nes savaitgaliais gyvenimas nesustoja. Tai patarimas visoms pasaulio vyriausybėms: mielieji, jei jūs norite ir toliau žaisti alfų, betų, gamų ir epsilionų „žaidimus“, su šviesoforinėmis (raudona – karantinas; gintarinė – draudimai galioja, bet yra švelnesni negu raudonojoje zonoje; ir žalia – nėra suvaržymų dėl pasaulinės pandemijos (na aš taip suprantu)) valstybėmis, savivaldybėmis, rajonais ir apskritimis; tai būkite tokie malonūs – įdėkite daugiau darbo, turite dirbti realiu laiku, visus stebėdami ir kontroliuodami dieną ir naktį 24/7/365...

O tiesą sakant, pasaulis po truputį ritasi velniop kartu su savo vyriausybėmis, sveikatos apsaugos sistemomis ir visokiomis ministerijomis. Atrodo, kad visas pasaulis yra netekęs bent trečdalio smegenų, kurie atsakingi už suvokimą. Bet kaip sakoma, jei netenki vienos dalies, tai visu pajėgumu (stengdamosi kompensuoti netektį) yra aktyvuojamos kitos smegenų sritys. Tai dešinioji smegenų sritis (kuri būdinga Bohemijos t.y. menininkų atstovams), atsakinga už kūrybingumą, veikia pilnu pajėgumu: kas dieną priimami tokie sprendimai, kurie tik patvirtina teiginį, jog pasaulis ritasi velniop arba link A.Huxley‘io „Puikaus naujojo pasaulio“... arba G. Orwell‘o garsiosiose knygose aprašytų įvykių. Sakoma fantazijai ribų nėra. Taigi tą ir matome šiandieniniame pasaulyje: neribotą laisvę fantazijai pasireikšti, kuri reiškiasi per visų pasaulio vyriausybių sveikatos ministerijas . dėl šių fantazijų mes visi galime tapti elgetomis, valstybės gali prasiskolinti ir taip toliau. Kitaip sakant, labai greitu metu (kas iš lėto ir nyko), tokios sistemos, kuri egzistavo po WWII (pensijų sistemos ir t.t.), gali ir nelikti. Dabar per kelis mėnesius pasaulio galiūnės ir gerovės valstybės (tokios kaip JAV, JK, Prancūzija, Vokietija (o jei ji grius – grius ir visa Europa)) gali subankrutuoti kaip kortų namelis. Realiai užtenka vienos ir prasidėjęs domino efektas nusiris per visą pasaulį. Ši finansinė sistema, kuri vis po truputį nuvertėdavo, dabar dėl šimtų milijonų žmonių sėdėjimo ir nieko neveikimo, o dėl to valstybės skolinasi trilijonus pasauliniu mastu vienos iš kitų, įgauna didžiulę našta ateities kartoms, kurioms kaip ir tam sizifui teks ridenti nepakeliamą skolų naštą/akmenį, „sukauptą“ praeities kartų, dėl nepaliaujamo noro gyventi geriau (negu tavo kaimynas ar kaimyninė valstybė). Taigi to hipotetinio akmens (skolų naštos) Sizifas (ateities kartos), neįstengs paridenti į kalną ir to sekoje ši finansinė ponzi sistema subliūkš, kaip muilo burbulas. Jei nebus karo viskas išliks: tiesiog žmonės nebeturės pinigų... Todėl pagal idėją turėtų atsirasti technokratinis pasaulis, kurio vedlys bus naujoji religija – mokslas. Bet turtingiausi pasaulio žmonės galės miegoti ramiai savose pilyse – jų tai nepalies niekaip.

Ar čia kurstau kažkokias liguistas revoliucijas, oj gink Dieve ne, aš tiesiog turiu lakią fantaziją, o šioji fantazija yra grįsta mano asmenine patirtimi. Ji gali sutapti gali šiek tiek ar gerokai prasilenkti su realybe, bet gali būti netgi ir taip, kad ateities realybė bus tokia fantastiška, kad... trūksta žodžių...

 - - - -

Norit sužinoti kas šiandieninėje realybėje yra tikroji fantazija? Mielieji, jūs pasižiūrėkit į Kiniją: ten suserga 10-100 žmonių per dieną. Taip taip, ten, daugiausia pasaulyje gyventojų turinčioje šalyje (kurioje gyvena 3.5 karto daugiau nei JAV), per dieną (tarkim 24/10/20) susirgo 15 žmonių, kuomet Lietuvoje vien tik vakar susirgo arti 500, tačiau LT už Kiniją yra mažesnė beveik 500 kartų. Realiai vakar Kinijoje turėjo susirgti realiais, masteliais kalbant, bent jau ketvirtis milijono gyventojų, o susirgo 15 žmonių. Beje, kai prieš koroną kinų delegacija kažkada atvyko į LT tai šie pasidomėjo lietuvių, jų paklausdami kiek mūsų šaly (LT) gyvena gyventojų. Mūsų delegacija atsake beveik 3 mln., tada jie: „ne ne tai čia priemiesty. Mes klausiame kiek gyvena jūsų visoje šalyje gyventojų“. Tai kai mes atsakome, kad beveik 3 mln. jie tiesiog netikėdami krūpteli pečiais, nes jie negali tuo patikėti veikiausiai :D Na, o aš savo ruožtu, negaliu patikėti jų susirgimų skaičiais.

- - - -

Apie melą

Nežinau apie ką rašyti. Šiuo metu artėja prezidento rinkimai JAV (o jų metu Trumpas susirgo kovidu), artėja LT Seimo rinkimai,vis dar egzistuoja kovid neapibrėžtumas, Baltarusijoje neramumai, nesibaigiantis Graikijos/ Turkijos (abiejų NATO) valstybių nesutarimai, Kalnų Karabacho neramumai (tarp Azerbaidžano (kuri gimininga Turkijai) ir Armėnijos), kovido neapibrėžtumas, pastaruoju metu kiek aprimęs Kašmyro konfliktas tarp Indijos ir Kinijos. Kas dar? Ai, tiesa gi, dar vis tebesitęsiantis BREXIT‘as, kurio metu JK savavališkai pasitraukė iš pačios susiderėtos su ES sutarties, o dėl to ES padavė į teismą JK :D Eilinė diena apsimelavusioje politikierių pasaulyje.

Bet iš kur tokie melagiai politikieriai atsiranda? Jie juk nenusileidžia iš kitos planetos, jie juk tai ir yra mes patys, nes augo, kartu su mūsų seneliais, tėvais, mumis :) mokėsi tose pačiose mokyklose, gyveno tuose pačiuose daugiabučiuose, buvo mūsų kiemo draugais, na jei ne jūsų konkrečiai, tai kito kiemo draugais, kitų kaimynais.. Bet esmę supratote: jie tokie patys kaip mes. Taigi jie augo tokioj pat aplinkoj kaip ir mes, na taip, negalime to taikyti visiems, bet, mano galva, tokie politikieriai juk atėjo į valdžią iš tos pat aplinkos, kurioje ir mes esam: vieni tokioje aplinkoje gyvena ligi šiol, na o kiti tiesia keliukus iki savo namų, kiti jau savo metinėse deklaracijose skelbia šimtus tūkstančių eurų ar net milijonų prieaugį per metus, o kiti, kurie jau atėjo būdami milijonieriais, nemoka mokesčių, nes turėdami geriausių teisininkų brigadą apeina mokesčių sistemą taip, kad jiems iš esmės net nereikia mokėti tų mokesčių, o paramas pasiima milijonines. Ar jūs manote, kad aš čia kalbu konkrečiai tik apie LT? Oj, ne. gink Dieve ne, nes LT nei kiek nesiskiria nuo kitos pasaulio dalies. Tarkim net pačios JAV prezidentas, labai vengia klausimo apie mokesčių deklaracijas ir jis pats pripažįsta, kad paramą savo statybos objektams, pasiimdavo milijonines vertes ir jis tai patvirtino debatuose su Bidenu: pats pasakė, kad čia yra teisinė spraga, kuria jis tiesiog pasinaudojo ir dar už šią galimybę ta parama pasinaudoti, sugebėjo apkaltinti Obamos administraciją įskaitant ir patį jo oponentą į prezidentus – buvusį vice prezidentą Bideną. Norite prisiminti Janukovičių, kuris atsiradus Maidanui, pabėgo į Rusiją kartu su savo šeima ir šimtu milijardų dolerių, palikdamas Versalio apartamentus už savęs, kartus su niekur nematytomis retomis knygomis ir auksiniais tualetais, na o gi atrodė toks kuklutis.

 Tai kas jiem pasidarė? Kodėl jie tokie apgavikai? Priminsiu ką sakiau anksčiau – jie iš ten pat, kur ir mes :) Jei į tai būtų lengva atsakyti, tai tuomet galbūt ir būtų rasta kažkokia geresnė išeitis iš problemos. Kokios problemos? Dar nepastebite? Net pačioje JAV žmonių žemiau skudo ribos yra 40 milijonų gyventojų (čia dar prieš kolonos pandemiją), iš kurių, geriausiu atveju, gyvena karavane ant ratų su plevėsuojančia JAV vėliava ir kone labiausiai didžiuojasi esą amerikiečiais, na, o blogiausiu atveju, tai būtų žmonės, gyvenantys miestų kvartalų pakampiuose, o jų namai – kartoninės dėžės, nes neturi pinigų įsigyti net palapinei. Kiti miega automobiliuose nemokamose aikštelėse (čia kažkas panašaus į fūristus, tik skirtumas tas, kad priešingai nei turistai, benamiai su mašinomis tik jas ir teturi, o taip pat didžioji jų dalis dar ir darbus turi).

Kas nulėmė tai, kad jie tapo benamiais? Yra daugybė priežasčių: vieni išsiskyrė, o viena pusė atidavė/ pasiėmė visą bendrai sukauptą turtą, kiti (ar jų vaikai) susirgo sunkia liga, kas reikalavo paaukoti kone visus pinigus, kiti tiesiog dėl kylančių nuomos kainų nebeišgali susimokėti nuomai, nepavykę verslai (banko paskola gauta užstačius nekilnojamą turtą) ir t.t. ir panašiai (kol kas sugalvojau tų priežasčių tik tiek).

Lietuva yra niekuo neišsiskirianti valstybė nuo kitų, jei mes kalbėtume apie gyventojus, kurių vienas esminių gyvenimo rūpesčių – gyvenimo gerovė (pastarasis žodis yra pasiskolintas iš prezidento bei Seimo rinkimų :) ). Taigi kokios problemos? Kartoju tą klausimą, bet atsakymo nėra, nes juk ne taip paprasta atsakyti, bet manau kiekvienas iš mūsų tai intuityviai nujaučiame. Taip yra dėl melo. Pateiksiu neįtikėtiną pavyzdį: dėl ko subyrėjo Sovietų Sąjunga? Taip, dėl to paties, dėl melo. Dėl to, kad sprogo Černobylis, o paskutinysis Sovietų Sąjungos vadovas M. Gorbačiovas yra įvardijęs SSRS griūties priežastį: jo nuomone griūtis įvyko dėl to, kad sprogo Černobylis, ir dėl to kokių reikėjo milžiniškų finansinių ir žmogiškųjų išteklių tai likviduoti. Bet dėl ko sprogo Černobylis? Dėl to kad naudojo pigius komponentus (norėjo sutaupyti), ignoravo kažkokio mokslininko (Volkovo) paskelbtą straipsnį, kad tie pigūs komponentai (grafitas), gali sukelti grandininę reakciją reaktoriuje, o šį mokslininką KGB nutildė ir pašalino jo darbą apie tai. Todėl visi ir toliau tikėjo, kad SSRS atominių elektrinių reaktorių neįmanoma susprogdinti, kas buvo MELAS.

Sakoma, kad melo kojos trumpos. Stebėtinas žodžių žaismas, nes ponas Trumpas, nors ir yra įdomi asmenybė, bet Trumpas meluoja, o dėl šio melo jis tiesiog negalės būti prezidentu, į valdžią ateis kitas melagis, kuris dar kol kas yra mažiau ištyrinėtas/ atskleistas, na galbūt galimai mažesnis melagis. Bet tai iš esmės nieko per daug ypatingai nekeičia.

Jokios valstybės prezidentas ar galų gale parlamentas tos situacijos kokioje esame dabar. O dabar esame tokioje situacijoje: tiek LT, tiek JAV ir veikiausiai likusiame kapitalistiniame pasaulyje atskirtis tarp daugiausiai uždirbančių ir mažiausiai yra didžiausia: visai kaip toje dainoje: vargšas tampa vargingesniu, o turtingas – turtingesniu.

Kodėl taip yra? Ir kas dėl to kaltas? Atrodo galime kaltinti visus ir nieko. Štai čia ir yra paradoksas. Negavai šiandien darbo, tai gali kaltinti kitą kolegą (kuris tą darbą gavo), bet gali kaltinti ir įmonę, kad nesugeba tvarkytis ir užtikrinti darbo, bet gali kaltinti ir žmones, kurie nedaro tos prekės ties kuria tu darbuojiesi, užsakymų, bet gali kaltinti ir valstybes, kurios sako visiems – sėdėkit namuose: mes jums mokėsime, tikrai tikrai, o tada tyliai atleidžia. Gali kaltinti ir sistemą//biurokrat/us/iją, kuomet, norėdamas nors kažkiek daugiau uždirbti, susirandi antrą darbą, o metų gale mokesčių inspekcija nulupa iš tavęs dvigubus mokesčius, o tai daro nuo bendros uždirbtos sumos, nors kitam darbe per tuos metus gal ir tedirbai kokį mėnesį.

Kokia išeitis siekiant sumažinti atskirtį? Progresiniai mokesčiai? Tikrai taip. Bet pagalvokite, jei jūs būtumėte tas, kuris daugiau uždirba: ar jūs norėtumėte taip daryti kaip kad post-krizės laikotarpiu padarė Prancūzija, kuri apkrovė 75% mokesčiu turtinguosius? Klausimas jums: kodėl tiek daug sportininkų gyvena Šveicarijoje ir Monake? Būtent! Maži mokesčiai! Taigi tie turtingieji, beveik kaip pirštais spragtelėjus, jie gali persikelti kitur, kur daug pigiau. Ar žinote ką padarė jūsų didžiai gerbiamas Billas G.? Ne? Jis paliko langų kompaniją ir, siekdamas išvengti mokesčių, įkūrė nepelno siekiančią organizaciją ir tapo filantropu ir dabar jau gal pora dešimtmečių jis rūpinasi visų mūsų sveikata, neturėdamas jokio medicininio išsilavinimo.

Taigi ką daryti? Progresiniai mokesčiai, nepatinka ir turtingiesiems, o kuo vargingesnis pilietis, tuo ta idėja skamba patraukliau. Kodėl? Todėl kad tuomet jam atrodys, jog valstybė bus kaip koks Robin Hudas ar Tadas Blinda. Bet kaip efektyviai veikia valstybė? Be abejo, ji veikia tragiškai. Ir aš čia kalbu ne tik apie LT, nes LT, kaip jau sakiau anksčiau, iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų vakarų pasaulio valstybių, o Rusijoje dar didesnė katastrofa šiuo klausimu (ten vyksta tiesiog akivaizdus pinigų plovimas). Neblogai gal sakyčiau tvarkosi Japonija ir Pietų Korėja. Europoje išimtys taip pat yra: Suomija ir mūsų tolimai/artima kaimynė Estija! Šios šalys yra pakankamai neblogos.

Tai ką daryti? Būsiu nuobodus jei sakysiu, kad prieš pradėdamas kaltinti kitus [ne]būtais dalykais, pirmiausia, reiktų pažvelgti į veidrodį, arba kaip anglai sako užsidėti jo/s batus. Kitaip sakant, ką darytum jo/s vietoje? O gal... tą patį? Nes juk yra pasakymas (o posakiai neatsiranda iš niekur!): galia paperka, o absoliuti galia paperka absoliučiai. Įsivaizduokite, jog turėtumėte automobilį, kurio galia yra 1000 arkliukų. Ar jūs vairuotumėte jį kaip vienatūrį miesto mašiniuką visuomet pagal taisyklytes? Aišku , kad ne. Nes jūs juk turite galingą aparatą, o galia, paperka. Mano galva šis palyginimas visiems įrodo kartą ir visiems laikams tai, kad valdžia, esanti ten, buvo, yra ir bus daugiau ar mažiau korumpuota, nes kai esi valdžioje, turi galios, kurią nori kiti nusipirkti iš tavęs siekiant priimti verslui palankius sprendimus, na, o tiek valdžios vyrai/ moterys, tiek ir verslo atstovai, yra užaugę tuose pačiuose kiemuose kaip ir mes (čia nekalbu apie aristokratus).

Tai ką daryti? Jūs visi visuomet ieškote paprastų paaiškinimų, sprendimų net kalbant apie žmogaus egoistinę prigimties pusę. Gerai. Pabandysiu atsakyti posakiu: „Seno šuns naujų triukų neišmokysi“. Gerai, nelabai gražiai tai nuskambės, bet tas šuva gali būti referuojamas į žmogų :D Suprask: senio jau kitaip elgtis neišmokysi. Bet dabar įveskime truputį liberalų matymo kampą: ką mes vadiname senu? Ką tai reiškia? Kaip kad ir kaimiečiai. Ką mes vadiname kaimiečiu. Kažkas yra sakęs, veikiausiai komikas Mantelis, kad kaimiečiu gali būti ir grynas miestietis, o čia visa esmė yra mentalitetas. Kaimietis, kitaip sakant, žmogus, gyvenantis kaime, gali būti ir išsilavinęs protingas žmogus. Kitaip sakant gyvenamoji vieta tikrai ne visuomet lemia ar tas žmogus bus laikomas kaimiečiu. Tas pats ir su seniu: ką mes laikome tuomet senu žmogumi. Man dabar yra Kristaus metai. Nuliniais mūsų eros metais tokio amžiaus žmogus buvo laikomas jau pagyvenusiu kažkur apie Viduržemio jūros regioną. Na o tokiose vietose, kaip LT nuliniais mūsų eros metais toks žmogus jau būtų palaikytas veikiausiai seniu. Na o dabar, pensinio amžiaus sulaukę, gyvena dar 20 + metų, būtent dėl to ir visos pasaulio šalys kelia pensijos kartelę. Kitaip sakant, kalbant apie fizinę senatvę, žmonija mokslo dėka sugebėjo ją atitolinti keliais dešimtmečiais (jei ne daugiau). Terminas „senas šuo“ daugiau referuojama į tokius veteranus, kurie visiškai priešinasi naujovėm, absoliučiai jų nepripažįsta ir nori gyventi senais laikais kai jiems buvo po 20 – 30. Būtent todėl ir yra posakiai: „prie ruso buvo geriau“, nes juk jie buvo pačiame pike.

Kalbant apie LT, tai dar pas mus iki šiol yra gajus tas sovietinis mentalitetas: kažką pavogti, kažką apgauti, nes juk valdžia ir taip mus galų galia apgaus. Taigi, kitaip sakant, meluokime ir apgaukime, nes mums irgi meluoja ir apgaudinėja. Taip tame irgi yra kruopelytė racijos. Na tarkime, valstybė suteikia lengvatas, tačiau toms lengvatoms pasiimti įveda dar kitus barjerus ir, norint tas lengvatas pasiimti, turi kreiptis (o tam, kad kreiptis, nuvykti, turi domėtis, ieškoti ir t.t., t.y. gaišti savo laiką, o kaip mes žinome: „laikas - pinigai“ ir tai yra vienintelė tikroji valiuta šiame pasaulyje), na o kai tu nors centą esi skolingas – tave susiras iškart, arba tuomet kai tie centai skoloje pracirkuliuos keletą ciklų per antstolių kontoras ir kai paaugs keliais šimtais procentų ir taps solidi suma – tu būsi surastas ir nubaustas.

Visgi nei vieno nei kito nebūtų įvykę, jei mes būtume pilietiški ir turėtume nors kruopelytę mūsų gyvenimuose disciplinos. Apie ką aš čia kalbu? Aš visa tai vedu prie švietimo. Nežinau kaip tai pavadinti konkrečiai. Bet švietimas/ mokymasis visą gyvenimą yra vienintelis kelias. Kiekvienas iš mūsų turime prie to prisidėti. Nes pasižiūrėkite, kas vyksta pasaulyje: valstybės, kurios investuoja į naftos gavybą ir vamzdžius (užuot investavę į žmones), tampa tų gavybų kiekių ir rinkų svyravimų įkaitas visi jos piliečiai (Rusija pavyzdžiui). Taip Rusija gamtiniais ištekliais yra viena turtingiausių pasaulio valstybių, tačiau nesimato, kad ten žmonės gerai gyventų. Nors ir turi didžiulį potencialą augti, tobulėti, bet yra stagnacija.

Dabar paimkime pavyzdį: Japonija. Salytė, kurios dydis turėtų būti mano manymu panašus į Lenkiją pagal plotą. Gyventojų joje, beveik kiek pačioje Rusijoje (taip taip, supratote jau, pastarąją šalį noriu pritempti, nes noriu palyginti), tačiau Japonija, priešingai nei Rusija, yra gerovės šalis: žmonės ten neblogai gyvena. Kodėl taip yra? Manau atsakymą žinote. Visuomenė. Taip, visuomenė, kuri yra kitokia: ten žmonės yra nusistatę tarpusavy taisykles, kurių stengiasi neperžengti, nes tokioje mažytėje salelėje reikia šiokios tvarkos tam, kad valstybė suktųsi puikiai. Japonija tai padarė senų seniausiai. Ir dabar vėl prisiminus Rusijoje vykusį futbolo čempionatą, japonai futbolininkai po rungtynių ėjo rinkti stadiono žiūrovų šiukšles. Aš buvau šoke. Tikrai taip. Negalėjau tuo ką matau, bet išties: futbolininkai rinko stadione esančias šiukšles. Štai apie ką aš šneku.

Tik iš skaidrios, nemeluojančios, stiprios ir išsilavinusios visuomenės atsiras piliečiai, kurie bus sąžiningi ir nemeluojantys verslininkai, politikai, premjerai, prezidentai.tuomet ir visuomenė įsitrauks labiau į valstybės reikalus, gaus normalesnes algas, nes darbą atliks be melo ir sąžiningai, o valdžia skaidriai atsiskaitinės visuomenei – jos rinkėjams. Kaip jau sakiau, Japonijai, P. Korėjai, Suomijai ir Estijai tai iš dalies pavyko. Na o kuo mes skiriamės nuo dviejų pastarųjų valstybių: potencialiai visiškai niekuo. Mano nuomone LT juda gera linkme. Tik nereikia užmigti ties tuo, LT kelionė tik prasideda :)

  

          

 

Karūnuotos atostogos

Sveikas dienorašti. Senokai tau ir berašiau. Norėčiau išdėlioti ir išgryninti mintis. Nežinau ar pavyks, tai gali ir užtrukti, bet kas reikia, tas reikia :) Tekstą jau parašiau. Pareikšiu iškart: nuobodu, mintys šokinėja, neįdomu skaityti, nes tarsi kalbu apie dvi temas, kurių viena blogoji, na o kita – apie atostogas. Sakoma, kad šaukštas deguto statinę medaus apkartina, tai čia, kad jums būtų paprasčiau įsivaizduoti apie ką aš čia kalbu, tai to „deguto“ šiame tekste yra 2/3. Na, bet atsižvelgiant, į dabartinę situaciją, deja, bet šių dviejų temų negalėjau atskirti, nes tai buvo mano išgyvenimai susiję su atostogomis. Be to ir tekstas pradėtas rašyti 20/08, o pabaigtas 31/08 su keliais prisėdimais. Negyvenau šiuo tekstu kaip koks rašytojas, todėl reikėdavo vėl ir vėl prisiminti ką parašiau, be to, norėdavosi kažką įterpti, bet šįkart akivaizdžiai nesėkmingai. Ei tu, ateities aš, sparnuotų frazių čia tikrai nerasi :D Na bet bent jau atsiminsi šią būseną, kuomet buvo kurpiamas tekstas esant tokiais visuotino neapibrėžtumo (ir psichozės) laikais, vadinamais pandeminės krizės laikotarpiu... tokiu laikotarpiu net tekstas nesilipdo, nes atrodo visi visuotinai netekome bent trečdalį kilogramo smegenų... Ant linksmumo šis faktas visgi nepramuša...       

Visų pirma, norėčiau pradėti nuo to, kur dabar esu. Šiuo metu esu LT, na o rytoj jau laukia skrydis į JK, kur ir teks dirbti bei gyventi. O LT atsidūriau dėl, be abejo, atostogų. Šios atostogos yra nepaprastos ir tikrai išskirtinės jau vien dėlto, kad pasaulyje egzistuoja covid pandemija. Apie ją rašiau pradžioje, tikiuosi, kad dar pora tekstų teks parašyti vien tik šia tema, na o paskutinysis iš jų jau bus post-covid gyvenimas ir kaip tas procesas atkeliavo iki to taško iš mano matymo perspektyvos. Na, o dabar norisi užsiminti tik tiek jog dėl šios pandemijos praktiškai visi tarpkontinentiniai skrydžiai buvo atšaukti; o balandį, gegužę ir birželio mėnesiais buvo praktiškai neįmanoma skraidyti, net Europos viduje. Pavyzdžiui, iš JK skrydžiai buvo atnaujinti tik berods liepos 1, tačiau visi, kurie atskrisdavo į JK , turėdavo saviizoliuotis 2 savaites (beje, šį tekstą rašau word‘e ir jis žodį „saviizoliacija“ pabraukia, nes šis žodis atsirado kovo viduryje, kai visa tai ir prasidėjo Europoje bei LT). Na, o nuo liepos 10-osios JK leido jau nebesaviizoliuotis, netrukus (jei gerai pamenu) tą leidimą pakeitė į iki 25 sergančiųjų nuo 100 tūkstančių gyventojų, na o LT, artėjant liepos pabaigai, šį saviizoliacijos reikalingumo skaičių sumažino iki 16/100 tūkst. (o JK „pasekė“ LT pavyzdžiu). Kitaip sakant, tiems kas grįžta iš šalių, kurių sergamumo rodiklis siekia 16 ar daugiau šimtui tūkstančių gyventojų, na tuomet reikalinga 2 savaičių izoliacija, ir dar kitaip sakant, tiems kurie iš tokių šalių grįžta ir saviizoliuojasi, tai jiems atostogos yra sugadintos, nes didžioji dauguma žmonių iš esmės ir atostogauja 2 arba kiek daugiau nei 2 savaites, vasaros metu ir atitinkamai žiemos metu.

Taigi būdavo tokia situacija: JK grįždavau iš darbo ir įsijungdavau (lrt) žinias, sekdavau naujienas ir stebėdavau statistiką tiek Europoje, tiek trimituojamus didžiulius tuntus susirgimų kitose šalyse, ypač JAV. Kitaip sakant, JAV, per dieną susirgdavo tiek (dabar tą estafetė perėmė Indija), kiek Kinijoje apskritai buvo registruota tokių atvejų per pusmetį! Štai kokie skirtingi skaičiai pasaulyje. (Atleiskite man, bet, jums leidus, popykčiai parašysiu kelias eilutes: aš niekaip nesuprasiu tokių skaičių skirtingumo:  jei mes, žmonės, esame iš prigimties panašūs vienas į kitą nesvarbu kurioje pasaulio šalyje gyvename (kitaip sakant, nepaisant mūsų etninės (genomo) sudėties), tai kodėl po paraliais tokie skirtingi skaičiai kovido? Man tai panašu į visišką nesąmonę: pasaulinės pandemijos epicentras virsta vieta, kur kovidas, iš esmės, net neegzistuoja. Kitaip sakant, Kinija, pabrėšiu, kovido pandemijos epicentras, virsta saugiausia nuo kovido pasaulio šalis. Paradoksų paradoksas)... O prieš pat skrydį – saugiausia nuo covid šalis – Malta, tapo pačia pavojingiausia šalimi... Taigi, kaip jau supratote, skaičiai ir statistika galėjo pasikeisti labai greitai ir tuomet mano atostogos LT taptų absoliučiai beprasmės. Visgi, likus kelioms dienoms iki skrydžio, galų gale tvirtai apsisprendžiau skristi, nes jau tuomet išskaičiavau ir buvau užtikrintas, kad netgi jei JK situacija kardinaliai pasikeis, saviizoliaciją skelbtų penktadienį, kuri įsigaliotų pirmadienį, o aš atskrendu sekmadienį, šis ėjimas ir brangesnio bilieto sekmadieniui pirkimas, man leido užsitikrinti atostogas be saviizoliacijos.

Ir visgi pirmadienį atskridusiems iš JK nereikėjo saviizoliuotis, o tai įvyko dar po 2 savaičių (o po geros savaitės, tą paskelbė ir LT, kitaip sakant dabar (31/08), kai koreguoju šį vis dar nepaskelbtą 20/08 tekstą, tai jau galiu pareikšti, kad pati Lietuvėlė sugebėjo viršyti 16 nuo kovido užsikrėtusiųjų 100 000 gyventojui ribą, o tai reiškia, kad iš LT į kitas pasaulio šalis nuvykę gyventojai, privalės (nori to ar nenori), saviizoliuotis). Kalbant apie statistiką yra posakis, kuris skamba daugmaž taip: yra melas, didelis melas ir yra statistika. Korona viruso atveju tai akivaizdžiai matyti lyginant vienas šalis su kitomis. Sakykit man norit, bet aš niekada gyvenime nepatikėsiu, jei kiek daugiau nei triskart daugiau gyventojų nei Lietuva turinti Švedija, sugebėjo suskaičiuoti gal apie 7000 mirčių nuo kovido, kai tuo tarpu LT nesiekia 100 (o jei dar pasiknistume į tuos LT skelbiamus skaičius, kuomet nuo kovido miršta 100 metų sulaukusi senolė, tai žinokite mane stebina net tokie per žinias girdimi pasakymai, nes  atrodytų, kad mes visi anksčiau iki pandeminio laikotarpio, gyvendavome kaip tas Borgeso Alefas ar kokie vampyrai, ar kaip kokie Olimpo dievai – tarytum praktiškai beveik amžinai. Tik štai netikėtumas: atsirado Achilo kulnas – kovidas, kuris pasiruošęs kiekvieną iš mūsų patiesti ant menčių. Bet žinokite, žmonės mirė, miršta ir mirs (taip kaip gimė, gimsta ir gims). Galiu pateikti pavyzdžių: J. Požėla ir Kipišas, jiems buvo  po 35 metus -+pora metų. Gal jau pakanka įrodymų ?). Ir kuomet Kinijoje, kur daugiausia gyventojų pasaulyje ir iš kurios visa tai kilo, sugebėjo suvaldyti kovidą, ir ten per visą jo istoriją užregistruota tiek atvejų, kiek JAV užregistruojama per vieną dieną. Taip juk negali būti. Bet tokia kryptimi ir toliau galvojant, galima ir išprotėti, visgi egzistuoja ir noras išsiaiškinti, bent jau sau pačiam, kodėl gi tokie neadekvatūs skirtumai. Štai dar kartą pasakysiu vieną pavyzdį: prieš labai gerą mėnesį (turbūt liepos vidury) Belgijoje buvo labai rimta situacija ir belgai net nesivargino rašyti mirties priežasčių: kone visiem mirusiesiem pridėjo kovido etiketę, o štai prieš kelias dienas (rugpjūčio vidury) mūsų televizijos(?) Belgiją įvertino (ištransliavo?)  kaip vieną pačių skaidriausių pasaulyje valstybių, kurios statistiką galima laikyti tikrąja statistika – etalonu. Čia belieka pridurti posakė apie statistiką: yra melas, yra didelis melas ir yra statistika...

Na, o kalbant apie atostogas, tai tokių atostogų niekada neturėjau per paskutinius 6 metus. jos buvo „superinės“: kone visą laiką švietė saulė, beveik visiškai nelijo, jei lijo tai tik truputį palynodavo ir tai gal per beveik 3 savaites tai buvo apie 3 kartus ir 1 iš jų nakties metu. Aplankyta buvo: Aukštaitijos kraštai, keli dvarai ir muziejai, Klaipėda, pasiekta jūra ir delfinariumas (kuriame buvau pirmąkart :D , realiai Klaipėdoje taip pat pirmąkart), pabūvota kelios dienos Vilniuje, plaukta baidare Šventąja, vandens dviračiu Alauše, valtimi Tauragne. Nuostabios atostogos ir tiek veiklos neturėjau ištisus metus. O kadangi atostogos pasitaikė be lietaus, tai jos buvo itin aktyvios, nes tą leido geras oras :) Per kitas ankstesnes atostogas visada atvykdavau liepos mėnesiais, tačiau beveik visuomet pasitaikydavo ir šaltų dienų ir labai lietingų, kartais lydavo ištisas savaites su poros pusdienių atokvėpiu (pragiedruliais)...  Prieš kelis metus buvo lankytasi Lietuvos etnokosmologijos muziejuje, kuriame gidas ir pasakė, jog atsižvelgiant į LT geografinę padėtį, klimatą, LT tiesiog yra pasmerkta dėl liepos mėnesio, nes taip jau tiesiog yra, kad per šį mėnesį esti gerokai didesnė tikimybė, kad lis nei nelis. Na ir mano 5 atostogų metai iš eilės liepos mėnesiais tai tik paliudija. Aš vis savęs ir klausdavau: kodėl gi dauguma žmonių visgi atostogauja rugpjūtį – juk dienos trumpesnės ir vėsesnis mėnuo bent jau teoriškai turėtų būti.

Taigi rugpjūtis nuo šiol – atostogų metas. Mėnesio statusas pakeistas. Anksčiau, mokyklos ir studijų metu, rugpjūtis man sukeldavo šiokias tokius liūdesius, nes štai: paskutinis vasaros mėnuo išsisklaidys tarsi dūmas, ir vėl teks kibti į mokslus, vėl nervintis ir dorotis su naujais dalykais, naujais iššūkiais, su kuriais teks susidurti kasdien. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais užslinkdavo filosofavimo metas ir/ar filosofinio pobūdžio grožinės literatūros skaitymas, egzistencialistų literatūra man visuomet būdavo arčiausiai širdies (Kamiu, Remarkas, Kafka ar tas pats B. Radzevičius) . Būdavo ir taip, kad studijų metais matematikos vadovėliai nustumti į šalį ir sau ramiausiai ir kiek melancholiškai skaitau E.M.Remarko knygą, berods tai buvo „trys draugai“ (o matematikos problema tais mėnesiais tik augo), na bet ką aš galiu padaryti – man buvo užplūdusi melancholija :). Turbūt tuomet ieškojau kažkokio pastovumo, ramybės greitai besikeičiančioje aplinkoje tarsi bokso ringe, visgi tokioje aplinkoje lengvai galima tapti bokso kriauše. Taigi šiuos dalykus reikia mokėti suderinti.

Ir vis dėlto, teisybės dėlei, verta būtų čia pridurti ir tai, kad aš tos ramybės oazės, buvimo čia ir dabar, vis dar ieškau, ir jį karts nuo karto atrandu ypač atostogų metu. Nesuprantate apie ką aš kalbu? Nežinau kaip tai pavyks „artikuliuotai“ ir išsamiai „pasakyti“, bet į šį savo užduotą klausimą leiskite atsakyti kitu klausimu: ar kada buvote vienas didžiulėje bažnyčioje (koks tai jausmas), ar plaukėte kada baidare, valtimi vienui vienas, mynėte dviračiu ir t.t., ypač kai daug metų to nedarėte (tai juk neįtikėtinas jausmas), ar kažkokios knygos skaitymas, kuria jūs tiesiog mėgaujatės, ar pirmąkart pamačius jūrą, ar apskritai kokią nors neįprastą vietovę (kalnus, gražų kraštovaizdį ar tarkime kokią nors gražią pilį ar sodą. Kadangi kiekvienas iš mūsų esame skirtingi, tad daug kam toji ramybės oazė gali kažkiek ir skirtis, ir ramybės oazė kitam gali visiškai nesutapti ar tiesiog visiškai prasilenkti su buvimu čia ir dabar, na ir tai visiškai suprantama, bet manau, kad ir kaip ten bebūtų, tačiau daug kas siekia to jausmo kone kaip kokie medžiotojai trofėjų, ar sportininkai medalių. Na, o mano trofėjai/medaliai yra nuotraukos, kuriose karts nuo karto yra užfiksuojamas tas oho jausmas, o jas peržiūrėjus – grįžta prisiminimai. Vienas mano draugas yra paklausęs: ką aš su tiek nuotraukų darau. Kitaip sakant, kam man reikia jų tiek daug. Mano atsakymas labai paprastas – tik taip atrodo, kad jų daug, realiai jų yra labai nedaug, o jos reikalingos prisiminimams, nes visgi neturiu fenomenalios ir/ar fotografinės atminties, o ir pats fotografavimas man yra malonumas, taip kaip kažkam žvejyba ar grybavimas, o voveruškų plantacijos atradimas žinokite, irgi fainas jausmas :)  

 

Apie Marsą.

Beveik lygiai prieš 7 metus buvau rašęs savajame bloge apie Marsą, su nuorodomis į DELFI straipsnius ir, iš esmės savo komentarus apie vieną ar kitą Marso ypatybę. Jau tada mano paties buvo prieita prie išvados, kad Marsas nėra tinkamas žmonėms gyventi. Kad tai tiesiog nėra įmanoma. Dabar apie tai truputį papildysiu ir dar pridėsiu šį bei tą.

Marsas – 4 planeta nuo saulės ir nuo jos nutolęs vidutiniškai per 1.52 a.v. , o apie ją apskrieja per 1.9 žemės metų. Skersmuo, lyginant su Žemės, beveik dukart mažesnis. Paros trukmė: 24,37 valandos. Turi metų laikus. Atmosfera 170 kartų retesnė už Žemės! Temperatūra ties pusiauju naktį nukrinta iki – 104 pagal Celsijų, dieną – iki +17. Paviršiuje daug kraterių, kanjonų, plokštikalnių, lygumų, ugnikalnių. Vidutinis aukščių skirtumas – 100 km. Olimpo ugnikalnio aukštis yra apie 28 km. ir tai yra didžiausias ugnikalnis visoje Saulės sistemoje. Planetos plutoje yra plyšių ir spūdžių, kurių didžiausia – 4000 km ilgio ir 6 km gylio ir 100 km pločio (Marinerio slėnis). Marso atmosfera sudaryta iš: CO2 95 proc., azoto 2,7 proc., 1.6 % argono... Siaučia stiprūs vėjai iki 100 m/s. Branduolys iš 1480 km geležies sulfido. Mantija iš 2300 km silikatų. Pluta iš 100 km granito ir bazalto. Magnetinis laukas yra 500 kartų silpnesnis negu Žemės. Čia statistika, kurią surasti gali kiekvienas. Tačiau ką ši statistika gali pasakyti?

Pasakyti gali tai, kad galbūt kažkada, senų senovėje, prieš milijonų milijonus metų, galbūt ir tyvuliavo Marse upės, o tam reikalui reikėjo pakankamai šilto klimato, tad veikiausiai jis toks ir buvo. Na, o tam, kad tas klimatas būtų šiltas, reikėjo iš esmės tankesnės, daug kartų tankesnės atmosferos. Na o tam, kad atmosfera būtų tokia kokia tuo metu Marse buvo, reikėjo aktyvaus ir besisukančio branduolio. Tai, kad Marsas turi ugnikalnių mums lyg ir sufleruoja tai, jog branduolys kažkada toje Mums kažkiek ir giminingoje planetoje, veikė.

Ką daro besisukantis ir karštas branduolys? Sukuria magnetinį lauką. Ką daro magnetinis laukas? O gi jis atmuša Saulės vėją – jis veikia kaip jėga, nematomas barjeras. Dėka šio barjero, atmosfera gali išlikti tanki, o dėka jos – klimatas tampa vienodesnis su daug mažiau drastiškų dienos/ nakties , vasaros/ žiemos temperatūrinių svyravimų.

Deja, bet taip veikiausiai tik buvo kažkada... O dabar Marso magnetinis laukas yra 500 kartų silpnesnis nei Žemės. Vadinasi Marso branduolys iš esmės yra nebeįkaitęs ir jis nebesisuka. O dėl šios priežasties Marsas, būkim neturtingi, bet teisingi, iš esmės neturi atmosferos, bent jau tokią, kokią supranta Žemės gyventojai. O dėl to, Marsas yra mirusi planeta – didžiulė niekam nereikalinga Sachara, kurios temperatūra yra apie arti prie minus 100 laipsnių, kurioje siaučia 100 m/s vėjai. Geologiškai Marsas kažin ar yra aktyvus, o net jei jis toks ir būtų, tokio menko aktyvumo nepakanka..

Kodėl taip nutiko? Mokslininkai spėja, kad dėl to, jog paprasčiausiai Marsas tiesiog atvėso ir tiek, jo branduolys atvėso, nes ir pati planeta nėra didelė.

Kas yra Marso paviršiuje? Jame yra ne tik daug geležies rūdos (dėl ko ji ir turi tą savo kraujo spalvą), bet jame yra ir tokių elementų, kaip vandenilio peroksidas ir panašių, kurie nėra skirti gyvybei sujungti ar panašiai, tačiau priešingai: tokie elementai tik skaido gyvybę, ją naikina. Ar minėjau, kad atmosferoje esama argono dujų? Tai va, jos, lyg ir žmogui yra nuodingos taip pat. Žmogus netgi su skafandru Marse, kažin ar galėtų ilgai išgyventi didelio radiacinio fono – saulės vėjo.

Klausimas. Kodėl daugybė žmonių, vienas jų ir E. Musk‘as, kalba apie Marso kolonizavimą, teraformaciją, iš esmės, apie gyvenimą Marse, kaip galbūt vienintelę realią galimybę žmogui, kaip sutvėrimui, išgyventi? Iš dalies, aš suprantu jų argumentus. Jie sako, kad žmogus yra pakankamai kvailas padaras ir gali tyčia ar netyčia dėl savo turimų pakankamai galingų destrukcinių ginklų, gali išnaikinti visą žmoniją, gali suintensyvėti saulė, žmogaus veikla pernelyg įšildys Žemę, kurioje, galbūt taps nebeįmanoma išgyventi, nuolatinė žemės išteklių gavyba, jos resursų natūralus sekimas, erozijos, mažėjimas dirbamų laukų plotas, rūgštūs lietūs, nevaldomi ugnikalnių išsiveržimai, ozono sluoksnio išnykimas, asteroido atsitrenkimas, o gal net Žemės laukia Marso likimas dėl nustojusio veikti branduolio ir t.t. Jie sako, kad Žemė anksčiau ar vėliau taps nebegyvenama, o tai – tik laiko klausimas. Tad norint, kad žmonija išliktų, reikia pradėti kolonizuoti kitas planetas ir mėnulius, kitas saulės sistemas ir galaktikas, o pradinis žingsnis yra Mėnulis ir... Marsas. Jų argumentai tikrai skamba įtikinamai ir atrodytų, kad savaime suprantamas dalykas yra ieškoti naujų namų.

Tačiau kaip galima ieškoti naujų namų, kuomet aš pateikiau pradžioje faktus apie Marsą? Jis neturi atmosferos, dėl to, kad neveikia branduolys. Tai pagal tokį supratimą, net nėra svarbu kiek pastangų dėsi, norėdamas Marsą paversti Žeme2, to niekada nepavyks, nes paprasčiausiai jo branduolys neveikia, nes yra atšalęs ir nesisuka, o dėl to jame iš esmės nėra magnetinio lauko, kuris galėtų sulaikyti saulės vėją. Nesulaikomas saulės vėjas nupūs iš esmės visus bandymus pakeisti jame ar, kalbėkime atvirai, sukurti jame atmosferą. Tai sizifo darbas.

Tad kodėl tie mokslininkai, verslininkai, politikai ir kiti veikėjai vis dar drįsta apie tai kalbėti? Na galiu pasakyti taip: paklausius Musk‘o interviu tokia tema, pastebėjau, kad jis vos ne verkdamas, vos ne pro krokodilo ašaras kalba apie tai, kad kaip svarbu yra žmonėms suteikti viltį, na kad vieną dieną mes ten nukeliausime, ir... galų gale... apsigyvensime. Viltis. Ak, ta durnių motina, bet ji vienintelė kartais mums suteikia galimybę judėti toliau. Žmonės, paklausę tokių didžių žmonių, pradeda galvoti optimistiškai. Visa bėda yra tame, kad optimistas – tai tėra blogai informuotas pesimistas, nes užtenka perskaityti vos kelias eilutes faktų, kad suprastum, jog Marso misija yra neįmanoma. Tiesą sakant, vien žmonių kelionė į Marsą žmogui dėl to paties saulės vėjo, būtų mirtina. Priminsiu tik tokį faktą, kad dabartiniai taip vadinami astronautai, kurie praleidžia daug laiko TKS, karts nuo karto iš jos išlysdami su skafandrais, yra iš esmės nuolatiniame kritime į žemę. Kitaip sakant jie yra veikiami žemės orbitos, ir yra 400 km aukštyje, kur juos vis dar kuo puikiausiai apsaugo visi 3 mums žinomi Van Aleno magnetiniai žiedai/ juostos. Vienas didžiausių man iškylančių klausimų yra tas, kaip tie astronautai, kurie skrido ir vaikščiojo ant Mėnulio sugebėjo išgyventi ir dar be jokių pasekmių? Kažkada NASA darbuotojas buvo atskleidęs vieną įdomią subtilybę: kuomet jo paklausė apie Apolo projektą, na ar visuomenė galėtų pamatyti informaciją, šis atrėžė, kad NASA tyčia ar netyčia sunaikino visą projektą ir ji dabar pati net nežino kaip būtų galima nukeliauti iki Mėnulio, na bet tuo pačiu pridūrė daugmaž taip: jei tik panorėtų, galėtų tai padaryti nors ir sekančiais metais. Nusivilymą, vėl pakeičia vilties teiginys, tikėjimas kad mes galime labai daug...

Leiskit paklausti jūsų: ar prieš (saulės) vėją galima papūst? Pats manyčiau, kad vargu bau, bet tie kurie ir toliau kalba apie Marso kolonizavimą ir panašius dalykus, turbūt žino daugiau ko nežinau aš. To juk niekada negalima atmesti :)