Sveikas pasauli vėl ir vėl. Kaip ir esu jau čia prisižadėjęs, tai kaip ir esu priverstas savo pažadą vykdyti tad nieko nelaukęs pradėsiu temų ciklo („atostogystė ir (ar) bedarbystė“) pratęsimą.
Dabar, kuomet tatai rašau, yra be ketvirčio valandos vidurnaktis. Tad įspūdingų minties viražų čia neišvysite, o, galimas dalykas, kad, greičiausiai, perskaitysite minčių, šokinėjančių tai nuo vienos, tai prie kitos temos, parkūrą.
Taigi dabar, kaip jau perskaitėte, yra vėlus vakaras. Ir aš rašau šį tekstą dabar. Diena buvo pakankamai netolygi ir ne itin rezultatyvi. Rezultato nebuvo, nes nebuvo pajudėta beveik nė per nago juodymo namo perstatymo klausymais. O tas „beveik“ tebuvo sužinojimas, kad mums reikiamos stogo dangos parduotuvė turi neužtektinai ir, galimas dalykas, kad greitu metu ir tą menką dalį gali nupirkti netrukus. Beje, dieną prieš buvo išsiaiškinta, kad netoliese mūsų miesto esanti stogo dangų gamykla turi užsakymų iki rudens, tad jos ir galima būtų tikėtis tik rudenį. Ir, tiesą pasakius, mes neesame tikri ar mums toks sprendimas tiktų: užsisakymas ir laukimas iki rudens. Bet nežinia ar tiktų (veikiausiai ne) variantas nusipirkti tą stogo dangą iš karto, nes, mes vis dar nežinome kokie bus konkretūs stogo matmenys. Visgi, realiai ir pragmatiškai (t.y. atsižvelgiant į šios dienos realijas) žiūrint, keliasdešimt kvadratų paklaida nėra jau tokia ypatingai aktuali, kaip kad galėtų atrodyti, mano asmenine nuomone, tad geriau nusipirkti didesnį kiekį, o nepanaudotas kiekis konkretaus objekto statybai, gali „atrasti“ savo vietą kitur, tarkime, šalimais kito objekto.
Na, o šiandien reikalai buvo atliekami pakankamai smulkmeniški su kuriais susiduriama kiekvieną mielą dieną, tačiau jie neatrodė tokie milžiniški ir ar įkyrūs, nes paprasčiausiai dabar esu bedarbis arba (ir) atostogautojas. Visgi, kad ir kaip ten bebūtų, tačiau aš psichologiškai judu prie to, kad namas būtų nugriautas ir atstatytas. O tam reikia žinoti tam tikrus niuansus, vien tik kalbant apie medžiagas ir jų atgabenimą iki objekto. Kad ir kaip jums skambės keistai galbūt, bet šis dalykas man ir yra vienas įdomesnių ir jei tai būtų tiktai mano valia, tai aš tas žaliavas jau būčiau kad ir vakar atsigabenęs. Tačiau tėvas mane pristabdo, nes jis kažkodėl yra kupinas abejonių dėl medžiagų kainų ir ar apskritai bus galima pastatyti. Na, o aš jam argumentuoju, pasakydamas, jog daug geriau yra mums nugriauti namą (ypač, kuomet, galima sakyti, kad abu esame bedarbiai), negu tai padarys gamta, kuomet tokiam įvykiui būsime nepasiruošę, nei psichologiškai, nei finansiškai, nei fiziškai (nes, veikiausiai, labai galimas dalykas, kad tuo metu abu būsime dirbantieji), na o daugelis jūsų veikiausiai suprantate, kad gamtos išdaigos žmones, kad ir kur jie bebūtų, užklumpa netikėtai ir, beveik be išimties, kone visada nepasiruošusius...
Rytoj manęs laukia kito namuko restauravimo (dažymo) darbai :) O tai turi būti padaryta, nes saulė, vėjas, lietus ir sniegas bei kerpės, nublukusias namo lentas „mala į miltus“ pakankamai greitai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.