Sveikas ateities aš. Šiek tiek prasileidau dienų neaptartų. Taigi privalau eilės tvarka surikiuoti daugmaž tai, kas daugiau ar mažiau buvo nuveikta.
Pirmoji diena po penktojo įrašo iš to paties „ciklo“ (A ir (ar) B) – šventė. Bet per tą šventę, kuri, beje, buvo neįprastai šalta (ir vienintelė tokia diena šią ir praėjusią savaitę), buvo nudažytas impregnantu (pinos spalva) stalas.
Antroji dienos pradžia buvo labai prasta darbo efektyvumo prasme, nes nebuvo... gero teptuko kito namo perdažymui. Gavus teptukus, darbas įgavo visai kitokį pagreitį ir, nors diena jau buvo įpusėjusi, visgi kažkokiu tai būdu (net ir man nesuvokiamu iki šiolei), pavyko nudažyti namuko rytinę pusę.
Sekančią dieną teko dažyti namo kitą pusę. Mano sprendimas buvo pasirinktas toks: namo dažymas palei rodyklę, kurio paskutinioji dalis atiteks fasadui. Tad tąją dieną buvo dažoma namo fasadui priešingoji pusė. O tam jau prireikė kopėčių ir, kadangi namas yra pietinis, lentos nuo: šalčio, karščio, sniego ir lietaus, buvo susiraičiusios ir kiek atšokusios nuo savo pradinės padėties, tad reikėjo jas dar „pastatyti į vietą“. Šio darbo nedariau, nes tai darė tėvas. Be to, didesnės kopėčios neatrodė pernelyg patikimos, na, o jis, yra bent 1.5 karto lengvesnis už mane, tad pasisiūlė (tai buvo, tiesą pasakius, ne pasiūlymas, o sprendimas) šį darbą (kaip ir, beje, dažymą pačiame viršuje) atlikti...
Na, o kai prasidėjo dažymo darbai, tai tą dieną jiems paprasčiausiai buvo nelemta būti įgyvendintiems, nes... šįkart pritrūko ne teptukų, o... dažų (bordo). Bet, kadangi, dar truputis buvo likę pinos spalvos impregnanto, buvo pasirinkta pradėti šulinio „namuko“ renovacijos darbus.
Sekančios dienos (tai yra šios dienos) rytą, šulinio namukas buvo riebiai perdažytas ir vėl bei staliukas. Dar turėjau truputį dažų tad nusprendžiau, bent jau kito staliuko (bei kelėtos langų rėmų apvadų) viršų nudažyti. Pasibaigus dažams – užkūriau trimerį, bet tepjoviau keliolika minučių, nes tėvas grįžo su dažais ir, visai netrukus, pradėjau namo antrosios sienos dažymo darbus.
Tuo metu, kai pradėjau vėl dažyti, buvo vidurdienis. Švietė saulė, o toji namo dalis – pietinė. Teko labai nedėkingas paros metas, na, bet toji siena jau buvo paruošta dažymui, tad, maniau sau, kad ilgai neužtruksiu. Ir vis dėlto, užtrukau. Prie to užtrukimo labai prisidėjo karštis, saulė ir laipiojimas kopėčiomis bei jų kilnojimas... Kai kur nepasiekiau nudažyti, daug kur teko perdažyti antrą kartą, na ir ,iš esmės, tos namo dalies darbai beveik yra baigti.
Dienos pabaigoje, kuomet uodų spiečius pradėjo darytis vis įkyresnis, teko pradėti dažyti trečiąją namo dalį, na, o ten, vakarinėje dalyje, dažymo darbai klojosi kaip iš pypkės ir, nors tai buvo dienos pabaiga, vis dėlto, pavyko sparčiai nudažyti trečdalį tos namo dalies.
Rytoj planuoju nudažyti trečiosios namo dalies likusius du trečdalius gal per pora valandų (nes tą sienos dalį dar reikės paruošti dažymui). Na ir liks fasadinė namo dalis. Kurios dažymas užtruks mažiausiai 3 dienas jau vien dėl to, kad tų nupirktų dažų garantuotai pristigs.
Tolesni darbai laukia: terasos dažymas, stogo dengimas kitam namukui, na ir nereikia pamiršti to fakto, kad žolė birželį auga bene sparčiausiai, lyginant jį su kitais žolės augimo mėnesiais.
O, kadangi, namo griovimas ir perstatymas pakibo ant plauko ir, veikiausiai, ties šiuo klausimu joks sprendimas nepasistūmės nė per Marytės plauką, tai, tuomet, nebelabai matau reikalo pasilikti ilgesniam laikui Lietuvoje, nors pradžioje atvykimo į LT dar galvojau, kad skrendu visai vasarai. Deja, na, o, bet, tačiau mes planuojam, o kai kas iš mūsų planų tik juokiasi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.