Sveiki. Man beliko paskutinysis šios dienos darbas – parašyti kaip sekėsi šiandieną. Bet iš pradžių pradėsiu nuo vakarykštės temos.
Taigi vakare pasidarė smalsu ar dar tas katinas/ prašalaitis vis dar yra mūsų vienkiemy, ar jau nutipeno savais keliais. Pravėriau namuko duris, pro tarpelį iškišau galvą, ir iš kart užgirdau katino murktelėjimą. Jis buvo daugmaž toje vietoje, kurioje buvau palikęs viešinos šlaunelės gabaliuką. Sumurkė ir pradėjo bėgti iki manęs. Aš staigiai išlindau laukan ir vos spėjau užverti namuko duris. Juk katinas svetimas ir nežinia ką su savo kailyje turi (blusų, erkių ar utėlių), o gal serga kokia tai liga. Man neliko nieko kita kaip tik jam vėl jam parodyti kur yra tas vištienos gabalas (nes aš realiai norėjau sužinoti ar jis buvo šalia namų ar ne). Na ir čia jau daug nesismulkinsiu, nes netrukus uždariau duris katinui prieš nosį. O ryte atsikėliau pakankamai anksti. Gal kokią 8 ryto (na nes juk atostogaujantis bedarbis šiuo metu esu lyg ir :) ). Tėvas aišku jau buvo atsikėlęs prieš kelias valandas. Paklausiau jo ar nematė katino šiandien ryte. Nematė. Bet taip pat buvo nematyti ir vištienos gabaliuko. Kažkas, gal katinas tas pats, o gal kitoks gyvūnas (lapė, tarkim), pasiėmė tą gabalą su savim :)
Na, o rytas buvo saulėtas ir šiltas. Nusprendžiau šiandieną (kadangi impregnantas pasibaigė, o dar jo nenusipirkom) papjovėti (kadangi kuro buvo šiai dienai) su trimeriu. Sunaudojęs du bakus, nuo saulės pavargau. Pavalgiau ir kažkaip miegas pradėjo imti, tad šiandieną pirmą kartą nuo to laiko, kuomet atostogauju, ėjau pietų miego. Prabudau ir užgirdau, kad lynoja. Nepamenu tiksliai kokia įvykių seka buvo tuo metu (ar aš tik kavos išgėriau, ar ir pavalgiau nepamenu). Tačiau visai netrukus lietus liovėsi ir pradėjau „pjauti trečią trimerio baką“. Trečiam bakui pasibaigus, gerai (smarkiai) nulijo ir išsišiepė saulė. Nusprendžiau pjauti 4 baką, o po 4 – 5 –ą. Na ir taip atėjo vakaras. Visas buvau aplipęs žolės gabalukais. Apsiprausiau po lauko dušu. Drugnas vanduo atgaivino gerai ir momentu pasijaučiau lyg būčiau koks sveikuolis / ruonis :D tada dar pavalgiau 3 pigius cepelinus, kurių viduje tebuvo tik mėsos imitacija, išgėriau arbatos ir štai aš čia: rašau šį tekstą.
Nors pjoviau kone kaip visą darbo dieną, išnaudojau penkis trimerio bakus, tačiau rezultatu pasigirti negalima: nupjauta gal tik mažiau nei trečdalis pjauti „besiprašančios“ teritorijos. Pjovimas išties nelengvas darbas. Galbūt aš ir pjaunu su trimeriu blogoje stovėsenoje, nes pasijautė ir nugara ties pusiauju. Galiu konstatuoti tik faktą, kad gyvenant kaime (turiu omenyje 3ha vienkiemyje), tarkime, vienui vienam, yra tikrai nelengva, kuomet nėra jokio vandentiekio, kanalizacijos, centrinio šildymo ar kitų miestiečiams įprastų patogumų. Taigi vien tik gyvenimas toks yra iššūkis, o kur dar nesibaigiantys darbai. Juk ten, kur nupjoviau, galimas dalykas, kad teks kartoti procedūrą už 2 savaičių. O dar pjovimo turiu mažų mažiausiai dviem dienom (neskaitant šios)...
Po pjovimo šiandienos pradėjau darytis išvadas tokias, kad tam, kad gyventi kaime pakankamai padoriai, reikia laikytis tam tikro režimo: reikia atlikti darbus tam tikru metu: tarkime, jei nusprendžiama dažyti (o, ypač, jei į kaimą atvažiuojama tik savaitgaliais) namuką, reikia tai atlikti tikrai ne birželio ar liepos mėnesiais. Daug geriau dažymo darbus atlikti balandį, gegužę ar rugsėjį, nes birželis ir liepa bus skirti vien tiktai žolės pjovimui. Ypač, jei dar norima ne vien tik dirbti (nuo aušros ligi sutemų, bet ir papramogauti). Tai tokiu atveju šie du vasaros mėnesiai, mano galva žiūrint, net negalėtų būti kitų kokių nors darbų sąraše, kaip kad tik pjovimas. Rugpjūčio rugsėjo ar spalio mėnesiais reikėtų atkreipti dėmesį į namų ir ūkinių pastatų būklę, ypatingai – stogų, kitaip sakant reikia ruoštis žiemos sezonui, nes žiemą, galbūt teks apsilankyti pripustytame kaime ir ant to paties stogo lipti, tad geriau žinoti jo savybes prieš galbūt galimai galimą sniego kasimą nuo stogo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.