Sveikas pasauli. Jau kelias dienas nerašiau čia. Tad norisi apžvelgti tai, kas per tas „nerašymo dienas“ buvo nuveikta, bet, pirmiausiai, pradėsiu tekstą nuo katino.
Tas pats katinas, kuriam buvau plikęs tą vištienos gabalo likutį ir rašiau, kad kitos dienos ryte, neradau nei katino, nei vištienos gabaliuko. Pasirodo, tai buvo ne visiška tiesa. Vištienos gabaliukas buvo paneštas tolėliau, bet paliktas. O pats katinas nepasiliko, nes katinas jau toks yra: keliauja kur nori ir kada nori.
Visgi jis buvo pasirodęs dar pora vakarų, tuomet jam duodavau „skūros“ nuo lašinių, bet net nekliudydavo. Tad veikiausiai, ateidavo pasižmonėti :D neabejoju, kad dar ne sykį užklys.
Na, o dabar atėjo laikas trumpam aptarimui to, kas buvo nuveikta. Vakarinė namuko dalis buvo nudažyta per dieną. Na, o fasadinė dalis, nors ir realiai galėjo būti nudažyta per 2 dienas, visgi tai užtruko 3 dienas.
Pagrindinė to priežastis buvo pernelyg dideli karščiai. Nors ir birželio mėnuo, vis dėlto, dažymo darbai buvo pakankamai lėti, nes esant daugiau negu 30 karščio ir kepinant saulei vargu bau ar galima tikėtis spartos ar taip mėgstamo ekonomikos termino „darbo našumo“, nes juk esant tokiam karščiui yra geriamas vanduo litrais, bet kai išeinama už šešėlio „ant saulės“, tai atrodo net ir net judesiai sulėtėja, nes jausmas yra toks lyg pasikeistų gravitacija, ar tarytumei tavo judesius varžytų kaip kad po vandeniu, ar būtumei palypėjęs (be jokios aklimatizacijos) į kokių ent jau 2 km aukštį nuo jūros lygio, nes, rodos, kad stinga ir deguonies, ir pats kūnas nori nešti kudašių nuo saulės, o šį veiksmą atlikti kaip įmanoma greičiau.
Vakar, kuomet pabaigėm dažyti namuko fasadą (o tai reiškia, kad kartu pabaigėm namuko dažymą) ir kai viską sutvarkėm (surinkom daiktus, įrankius palei namuką ir t.t.), turėjau važiuoti į miestą, tačiau atsisakiau ten nusigauti, aiškindamas tuo, kad bent jau dabar yra nepakeliamas karštis, kurį daug geriau man būtų iškęsti kaime, negu mieste. O mieste esantys reikalai galės dar palaukti geresnių, tai yra lietingesnių (ir vėsesnių dienų).
Šiandien praėjo pusdienis, bet praktiškai absoliučiai niekas nepadaryta dėl to, kad temperatūra pavėsy yra viršija 30 laipsnių. Ką tik atidariau langus ir duris, kad bent kiek pajusčiau vėjo dvelksmą. Yra vienintelė gera naujiena – dingo uodai. Kai užėjo karščiai, po kelių dienų uodai dingo ir pasirodo tik saulei nusileidus (tarytumei kokie vampyrai būtų, nors jie, tam tikra prasme, tokie juk ir yra). Beje, yra ir kita gera naujiena: dingus uodams, man kaip mat dingo ir alergija: bėrimas kasymasis iki kraujų ir tynimas.
Yra ir dar viena gera naujiena: yra atgabentas dviratis (su amortizatoriais) į kaimą. Juo nevažiavau mažiausiai dvejus metus. tad manau reikės išmėginti jį būtinai, ypač kai kiek atvės. Geras jausmas važiuoti dviračiu, ypač kai būna padaryta nemaža pertrauka tarp važiavimų. Pirmuosius šimtus metrų minant atrodo jausmas panašus į tokį tarsi sklęstumei pažeme, o ne dardėtumei ratais vieškeliu plačiu :)
Yra ir bloga naujiena. Kadangi gyvenu jau pora gerų savaičių kaime, tai galiu pasakyti, kad pradėjo rūpėti man ir kaimo reikalai. Dabar rūpestis ir man pasidarė dėl to, kaip ten bus su tuo šienu. Nes matosi, kad mūsų ūkininkas kaimynas vargu bau ar pjaus tą žolę, na o šiemet, pasirodo, net negalima tos žolės/ šieno netgi smulkinti – jį privalu nupjauti ir parduoti. Visa tai padaro situaciją pakankamai komplikuotą ir kažkoks sprendimas turės atsirasti.
Kita problema yra ta, kad mūsų kūdroje atsirado labai daug žolių, o mes amūrų taip ir neįleidome, tad vėl bus rūpestis kaip tas žoles išgabenti. Greičiausiai teks pjauti ir grėbti, o tai, bent jau man atrodo, kad yra tarytumei Sizifo darbas: galima ištraukti šimtus kilogramų žolių iš vandens, tačiau, žolės netrukus vėl karaliauja ir atrodo, tarytumei lyg niekur nieko... Ši problema yra amžina. Na, o žolės pjovimas ant žemės, visgi, yra nepalyginamai daug kartų efektyvesnis dalykas.
Dar manęs laukia stogų atbrailų sutvirtinimo darbai, stogo perdengimas (stipresne stogo danga) vienam namukui na ir kitų aprašytų čia (ir anksčiau) darbų kartojimas. O taip pat laukia, dušo įrengimas. Na ir po šių darbų sekos galbūt galimai jau ir bus man galimybė iškeliauti į GB/ JK ir ten atlikti 10 dienų saviizoliaciją, prisipirkti 3 testus ir izoliuotis ir testuotis kambaryje vėl ir vėl (tikiuosi, kad tas izoliacijos kambarys bus ne viešbutis)... Bet tai bus dar negreitai, nes dar toli iki liepos, o jos metu juk reikės pamėginti apmušti čia aprašytus darbus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.