Pristatau penktąjį tekstą iš ciklo „atostogystė ir (ar) bedarbystė“. Šis tekstas šįkart bus ypatingai trumpas, nes realiai nieko naujo neįvyko po manąja saule, o dabar, kuomet rašau šį tekstą, tiesą „sakant“, reiškias, vadinasi, taip sakant, lyja, tad ir saulės nematyti.
Ką nuveikiau šiandieną? Pjoviau žolę kaime su trimeriu. Tai nebuvo paprastas pasivaikščiojimas, nes reikėjo nupjauti tą vis augančią žolę aplink: gėles, egles, pastatus, akmenis, skruzdėlynus, kurmiarausius, stulpus, latakinius griovius vandeniui nutekėti ar šiaip pjauti nuo skardžių. Beje, vakar ir šiandien kone visą pjovimo metą, teko pjauti su blogai sureguliuotu trimeriu. Pjoviau pritūpęs ir susilenkęs, ko pasakoje, po pjovimo, „surakindavo“ pusiaują ir dėl to negalėdavau beveik paeiti. Na, bet kone pačioje pjovimo sesijos pabaigoje, trimeris buvo suderintas pagal mano ūgį ir, pjovimo metu, pjauti tą nelemtą žolę buvo vienas malonumas.
Ar dar liko nenupjautos žolės, paklausit jūs? O taip... bet darbai su trimeriu yra praktiškai pabaigti ir dabar beliks tą pačią žolę, tik kiek kitur sau sėkmingai augančią, pjauti su stumdoma žoliapjove, na, o laukuose tykančią žolę, teks pjauti traktoriumi. Pastarojo aparato neturime, tad teks samdyti kaimyną ūkininką, kad tatai įgyvendintų, o, beje, pjovimo metu su trimeriu, turėjau jam šią užduotį gerokai palengvinti.
Pasakysiu tik viena. Geriau pjauti dažniau tą žolę, negu kad apsileisti, nes aukštą ir vešlią žolę nupjauti yra truputis reikalų: visų pirma, tokią brandžią žolę yra sunku nupjauti, o, visų antra, yra tai, kad ji, krisdama užblokuoja eilės nupjauti laukiančią nupjautos žolės kaimynę, visų trečia, tokia žolė su paprasta „žylka“ sunkiai pasiduoda ir dažnai iki pat žemės iškart nenusipjauna, o dėl to tenka vėl kartoti pjovimo veiksmą toje pačioje vietoje, jei supratot apie ką aš čia. Trumpai tariant, pjaunant aukštą žolę yra atliekamas dvigubas, jei ne trigubas darbas, o laiko sugaištama dar daugiau kartų. Tad, mano galva geriau birželio ir liepos mėnesiais prasieiti su trimeriu reikėtų bent kartą per savaitę: bus sunaudotas (galbūt) bakelis kuro, bet bus toji probleminė žolė nupjauta per kokią valandą. Na, o apsileidus, gali nepakakti ir trijų dienų... Be to tie nugaros skausmai... Kitaip sakant, noriu pasakyti tai, kad kažin ar net su idealiai sureguliuotu trimeriu, po 7 ar 8 valandų pjovimo, labai abejoju, kad nejausčiau tų dieglių ties pusiauju. Tad mano sprendimas iš šios problemos geriau yra kas savaitinis valandėlės pasivaikščiojimas su trimeriu, negu pjovimas kartą ar du kart per vasarą... Nes jei yra apsileidžiama su žolės reguliariu pjovimu, tai kitąmet nebus matyti net požymių, jog ji apskritai buvo pjauta, nes ten jau bus kaip kokia savana...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.