Apie EM ir apie tuos, kurie žmoniją vadina biomase

 Sveiki, tie, kurie nesergate, o kurie sergate – linkiu pasveikti kuo greičiau!

Šiame tekste man norėtųsi išsakyti trumpai drūtai ką aš galvoju šiuo metu apie vieną įtakingiausių pasaulio žmonių – E. M.

Anksčiau esu rašęs apie jį ir, tiesą sakant vis dar žavėjausi, nors kartais ir kirbėdavo mintis : „kaip vienas vienintelis žmogus gali turėti tokią didžiulę įtaką pasaulio pokyčiams?“ Bet visgi juo žavėjausi tol, kol neatėjo k o r o n a. o dabar man leiskite šias iškilusias abejones ir išsakyti.

Hmm. Nuo ko čia pradėti? O pradėsiu nuo to, kas man pasirodė gana keista jau pačioje pradžioje. Keisti dalykai buvo du. Vienas iš jų įvyko kai garsaus podcasterio (ir ne tik) J. Rogan‘o studijoje, jis paties J. R. Buvo paklaustas daugmaž taip skambančio klausimo: o kaip jūs sugalvojote tą boring kompaniją ir kaip atrodė tas momentas kuomet jums davė ir apskritai kaip jums suteikė leidimą tuneliams kasti? Tai E.M. atsakė labai tiesmukai, kas man pasirodė jau labai paviršutiniška ir neįtikima. Jo atsakymas skambėjo daugmaž taip: mes tiesiog nusprendėme iškasti didžiulę duobę, o duobei leidimų nereikia. Toks atsakymas man pasirodė esąs toks nevykęs, kad sukėlė dar daugiau klausimų ir čia buvo vienas iš tų stop momentų.

Kitas momentas buvo tas, kad jis turėjo labai rimtų kompanijų, o viena iš jų buvo neurolink. Prieš kelis metus, kai jį atradau, o jo atradimas buvo Youtube‘o platybėse, bet ne mašinų skiltyje, o dirbtinio intelekto (DI , EN – AI) skiltyje. Ir ten, jį atradęs aš juo žavėjausi, nes jis kalbėjo, jog žmonija, valstybės, korporacijos ir t.t. lenkyiauja viena su kita, kad sukurtų DI/ AI, tačiau jie patys neturi supratimo, kokias grėsmes tai gali atnešti visai žmonijai. Jis netgi pats iš savo milijardų atseikėjo keliasdešimt milijonų, kad būtų tai tiriama, kad būtų kažkokie reglamentai ir t.t. ir panašiai, bet man atrodė, kad tai puiki iniciatyva, tačiau AI kuriančioji bendruomenė, nebuvo labai sužavėta tokiomis jo iniciatyvomis ir kažkaip man tuo metu buvo susidaręs įspūdis, kad tie mokslininkai neatsižvelgs į tai beveik arba visiškai ignoruos. Pamenu tuos laikus: galvojau, na bent jau žmogus tas įdomus, ir turi priešingą nuomonę, negu dauguma tų AI kūrėjų, ir nors jis ir galbūt nieko nepasieks, bet vis vien yra populiarus žmogus ir į tai atkreips dėmesį daugelis paprastų žmonių, na bent jau tas jo išsakytas grėsmes žinos, o gal net kai kurie iš jų pradės nagrinėti šiuos dalykus išsamiau ir ne viena įdomi dokumentika lauks iš šių tyrimų, ir iš dalies dėl to reikėtų dėkoti ne kam kitam, kaip tik E.M., nes mano nuomonė su jo nuomone tuo AI klausimu buvo kone identiška. Netgi ir ta nuomonė, jog tai vis vien neišvengiama, jog AI anksčiau ar vėliau, vienaip ar kitaip, vienoks ar kitoks, bus sukurtas (ir čia kalbu apie tokį, kurio galimybės yra singuliarios su žmogaus mąstymu, arba jį gerokai pranoksta), o kadangi dirbtinis intelektas evoliucionuoja dešimtimis milijonų kartų greičiau negu žmogus, tai AI atėjimas į šį pasaulį ilgai netruks, ir mūsų karta šio įvykio tikrai sulauks. Tai čia buvo viskas lyg ir ok, tačiau privalau grįžti prie tos minties, dėl ko aš nesutikau su E.M. ir tai buvo Neurolink. Ir tai, tiesą sakant, mano buvo pirmasis stop iškarto. Kitaip sakant, kai tik į atradau, pasirodė, kad vyrukas visai įdomus, šneka gerai, bet tuo pačiu viską apverčia ir šneka absoliučiai ir kardinaliai mano nuomonei tuo pat metu. Taigi absoliučiai priešingoje stovykloje prieš jį atsiduriu, kai jis kalba apie neurolink.

Kiek pamenu iš prieš kelis metus intensyviai žiūrėtų vaizdų apie AI., jis ten kalbėdavo kad AI vis vien yra neišvengiamas, tad žmonijai nelieka nieko kito kaip tik prisitaikyti ir priimti tai kaip faktą, o tam, kad AI mes atrodytume naudingi, ar bent kiek konkurencingi, tuomet mes privalome kiborgizuotis, o viena iš priemonių yra jo sukurta įmonė neurolink. EM teigia, kad žmogus turi problemą su sąsaja: kitaip sakant, žmogus gali priimti pakankamai nemažus kiekius informacijos, tačiau jis jos ištransliuoti tegali labai nedidelius kiekius ir per labai ilgą laiką. Jis tai palygino su būdu, kaip mes rašom žinutes telefonu: tenaudojam du nykščius tekstui įvesti, o tai technologijų amžiui, kuomet milžiniški informacijos srautai gali būti perduodami per nano sekundes, mes, žmonija, tesugebame per sekundė perduodi keliolika baitų, kas technologijų amžiuje realiai yra visiškas atilikimas ir akmens amžius, ir kad neva mes, žmonija, prieš AI niekaip nesugebėsime konkuruoti.

Na ir trečiasis stop atsirado tuomet, kai jis su ta savo kompanija kosmosėlisx pradėjo itin smarkiai propaguoti idėją, kad va, tuoj tuoj, na jau praktiškai ryt poryt šiom dienom, žmonės skris (be atgalinio bilieto) į Marsą ir ten gyvens sau ilgai ir laimingai, na taip, neva tai turės šiek tiek problemų, na bet jie susitvarkys. Pamenu, kai jis tik įkūrė savo kosmosėlį, tai NASA darbuotojai, o gal ir astronautai jį kritikavo ir jis apie tai per interviu pasakojo, tai jis kone pasikūkčiodamas apie tai kalbėjo, kaip jam tai yra gyvybiškai svarbu, kaip jam yra svarbu, kad žmonija pereitų į kitą lygį, kad iš esmės, kosmosas žmonijai taptų nauja norma, ir kad privalome kolonizuoti Marsą. Na dėl Marso aš jį itin kritikavau, nes esu parašęs dar prieš sužinant kas jis toks per vienas, kad Marso kolonizuoti tiesiog neįmanoma, nepaisant to, kad iš labai toli žiūrint Marsas su Žeme ir turi šiokių tokių panašumų, tačiau tai tik tėra labai graži pasaka, kuriai tiesiog nelemta būti įgyvendintai. Na ir tuo pat metu aš visuomet stebiuosi kaip žmonija pasiduoda tokioms grandiozinėms idėjoms. Ei, jums per mažai žemės gal? Sukurkite savo projektus ir apgyvendinkite žemėje žmones dykumose: Sacharoje, Gobio dykumoje, Atakamoje, Grenlandijoje, Mirties slėnyje, galų gale – Antarktidoje (nes tai ir yra didžiausia dykuma pasaulyje). Ir jums nereikės rūpintis deguonies skafandrais, galėsite kvėpuoti tuo pačiu oru, bet ne: matai jiems reikia keliauti šimtus milijonų kilometrų, į beveik visiškai nežinomą planetą, kurioje beveik nėra jokios atmosferos ir netgi teraformacijos būdu joje negalės būti atmosferos, nes branduolys Marso nebėra aktyvus ir jokie vulkanai ten jau senai nebeveikia, o dirvožemis sudarytas iš peroksidinių medžiagų, kurios yra linkusios skaidyti ir naikinti, o ne auginti. Arba kitas dalykas: žmonijai gal trūksta gėlo vandens? Išspręskite tuos klausimus, arba pasitreniruokite prieš kolonizuojant ir teraformuojant Marsą, padarykite taip, kad dykumose tokiose kaip Sachara, Gobio ar atakamos, tyvuliuotų miškai, geras dirvožemis, upės. Kitaip sakant: teraformuokite Sacharą! Sakote prireiks vandens? Apsidairykite aplink! Beveik ¾ Žemės yra vanduo, O po žemės pluta yra nustatyta, kad tyvuliuoja didžiulės vandens atsargos, tad dėl vandens nesirūpinkite. Ak, jūs sakote, kad vanduo sūrus? Na tai sugalvokite, kaip panaikinti tą sūrumą ir pageidautina neeikvojant trilijonų, o tik kad tai beveik nieko nekainuotų! Bet ne!!! Jums reikia kolonizuoti Marsą, kuriame net neįmanoma kvėpuoti, o Žemę norite palikti likimo valiai, Žeme jūs nenorite rūpintis, nenorite ten kiški milijardų, kad sutvarkyti aplinką, kad nedegtų miškai kasdien tai Sibire, tai Kalifornijoj, tai Australijoje ar dar kur nors. Va šis dalykas man pasirodė itin keistas taip pat. Bet čia jau ne tik EM, čia apskritai dauguma futurologų, astrofizikų ir daugelis kitų garsių ir talentingų mokslingų vis galvoja kaip čia kolonizuoti Marsą, apsigyventi Veneros debesyse, Titane, palydove pavadinimu Europa, Galimede ar Kentauro Alfos sistemos kurioje nors iš planetų ar mėnulių. Taigi juk visa tai yra pasakos. Jūs kalbate apie kolonizacijas, tačiau daugumoje iš tų vietų žmogus be skafandro neišgyventų nė sekundės. Ką tai sako? O gi tai kad jūs norite transformuoti žmogų taip, kad jam ten būtų gera gyventi, bet jis jau nebebūtų žmogus. Kaip kad filme Titanas, kuomet žmogus buvo performuotas taip, kad Titanas, tas Saturno mėnulis, būtų tobula vieta jam gyventi. O tai yra tranhumanizmas, o anksčiau tai vadinosi eugenika. Bet ką aš teišmanau...

Visgi ponas EM buvo labai populiarus viekėjas, jau netgi prieš dešimtmety jis buvo toks populiarus, kad ponas E.Goras, kuris yra didysis kovotojas su klimato kaita, kuris vis dar skraido savo privačiu lėktuvu, kuris tik per plauką netapo JAV prezidentu, kuris yra išleidęs bent pora dokumentikų pavadinimu „Nepatogi tiesa“, ir antroje iš jų jis per klimato kaitos konferenciją, kuomet Indai išreiškė savo poziciją dėl anglies kaip kuro deginimo, paskambino EM, kad šis pasakytų kokia alternatyva ar parduotų savo saulės kolektorių gavybos technologiją, kad indai galėtų prisistatyti saulės jėgainių efektyvesnių, tai jis tą technologiją tiesiog indams atidavė, na ir indai sutiko. Na bent toje dokumentikoje pokalbyje telefonu taip nuskambėjo. Tai štai kokią įtaką turi šis vyrumas, EM. Na atrodė, vis vien, kad pono EM bendra kryptis yra tokia, kad reikia pakeisti žemę, išimti iš apyvartos: anglį, benziną, dyzeliną, mazutą ir galų gale dujas, kaip energijos šaltinį, o naudoti aplinkai nekenksmingas technologijas energijai gaminti ir transporto sektoriuje. Na atrodė visgi ponas EM turįs daugiau privalumų negu pastabų.

Na ir po to atėjo krizė - pandemija k o v i d o pavidalu. Netgi ir tuo metu vis dar buvau susižavėjęs elektriniais automobiliais – pats sau galvojau, kad čia – ateitis. Nors ir žinodavau šių elektrinių automobilių trūkumus, kurių pagrindinis – baterijos talpa bei jos svoris, bet vis tikėjausi, kad kažką gal mokslininkai atras, sukurs patobulins. Tačiau realiai, per tiek laiko, kiek yra gaminami elektromobiliai, vargu bau ar baterijų sektoriuje buvo atrasti kardinalūs pokyčiai arba pradėti implementuoti. Pasaulis taip sparčiai judėjo į priekį, kad maniau, jog tai tik laiko klausimas kada tai bus išspręsta. Tačiau vis dar nėra sprendimo. O iš esmės visi automobilių gamintojai pradėjo „elektrifikuoti“ automobilius. Pradėjo skambėti pavojaus varpai, kad neužteks energijos elektrinėse tam, kad aprūpinti tokius kiekius automobilių, arba kitaip sakant jei į formulėje pakeistume visus važiuojančius benzininius ir dyzelinius automobilius į elektrinius – jos nepakaktų. O juk gamyba energijos daroma vis labiau ir labiau iš atsinaujinančių energijos šaltinių: saulės ir vėjo. Ir vis labiau atsisakoma taršiausių elektrinių, bei tų kurios daugelį metų buvo vienos iš svarbiausių – atominių elektrinių. O saulei ir vėjui „ne visuomet galima įsakyti“, kad šie įsuktų tiek energijos, kiek žmonijai reikia.

Esminis lūžis įvyko mano suvokime įvyko, kuomet iš Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjo išgirdau frazę: Didžioji Perkrova ir kuomet daugelis politikų ją taip pat atkartojo, kartu su didžiąja žiniasklaida... Tuomet atsiminiau greit ES planus iki 2030 ar 2050 visiškai atsisakyti CO2, atsiminiau Jungtinių Tautų panašius planus: Darbotvarkė XXI. O Pasaulio ekonomikos forumui k o v i d a s , pažodžiui atkartojant jų žodžius yra nuostabi galimybė visa tai implementuoti ir kad pasaulis niekada nebebus koks buvo prieš k o v i d ą.

Per žinias žiūrėdavau į vis kylančius susirgimų skaičius, apie vis griežtesnius apribojimus ir apie liepimą žmonėms būti užsidariusiems namuose. O didžiosios perkrovos planas, ponas EM, vėjo malūnų bei saulės jėgainių statybos kartu su atominių elektrinių uždarymais, kartu su darniu vystymusi, JT bei ES darbotvarkėmis eina koja kojon... Nieko nauja po saule.

Teko skaityti, kad darbuotojai neurolinke dirbantys, skundžiasi pono EM skubėjimu tai įgyvendinti – kiborgizuoti žmones. Mokslininkai sako, kad atlikta per mažai tyrimų norint, tai dėti ant žmogaus smegenų pragręžus kaukolę, tačiau EM sako prezentacijoje, kad čia nieko tokio, kad prietaisėlis ateityje mažės, kad kaukolės viršugalvį reikės pragręžti vis mažesnio diametro ir tai yra gerai. Esmė tame, kad tame jis nemato nieko bloga, kad čia yra viskas tvarkoje.

Kai žmogus tampa turtingas, o ponas, EM, nepamenu ar užsiminiau apie tai ar ne, bet jau tapo 2 turtingiausiu žmogumi planetoje (visai šalia jo, beje, yra kitas labai įdomus veikėjas, ponas B.G.), tai jų mąstymas, tik mano asmenine nuomone apie žmoniją taip pat pasikeičia. Ar jūs žinoti kaip pasaulio ekonomikos forumas traktuoja žmoniją? Biomasė. Mes juk jau girdėjome, kaip k o v i d u i atsiradus, per žiniasklaidą sakė, apie BANDOS imunitetą. O tai primena man, kad kažkas mus laiko avelėmis ar galvijų banda. Na o štai Pasaulio ekonomikos forumas, kuris k o v i d o metu mato puikią galimybę pakeisti žmoniją, mus laiko biomase. Tai ūkininko terminais skambėtų kažkaip panašiai kaip pūdymas ar kompostas...

Vien tik dėl tokių terminų jums, mielieji skaitytojai, mano manymu, turėtų pasidaryti bent jau šiek tiek pikta. Ir vien tas faktas, kad tokie epitetai buvo priskirti žmonėms, mano supratimu, turėtų šį bei tą sakyti apie tuos, kurie tuos terminus vartoja ir sugalvojo, kurie apie žmoniją kalba kaip apie bandą ar biomasę. Mano supratimu tai yra kažkiek pavojinga, kai tokie palyginimai atsiranda, nes tie, kurie juos vartoja, tai jie tikrai gali daryti su jumis ką panorėję dėl savo nesveikų tikslų įgyvendinimo: sukurti dirbtinį intelektą, kuris galimai galėtų pražudyti žmoniją (na ir kas, atsako mokslininkas, bet jie bus mūsų vaikai, kurie egzistuos milijonus metų, ir jie mūsų niekada nepamirš); buvimą užsidariusiems namuose lyg kokiame kalėjime mėnesių mėnesiais; gali kada nori įvesti komendanto valandą; atimti jūsų teisies ir laisves, nes matai to reikalauja esama situacija; paskiepyti skiepais, kurie sukurti mažiausiai 12 kartų greičiau, negu įprastai trunka juos sukurti net deramai nepratestavus jų su jūrų kiaulytėmis; pradėti masiškai gaminti elektrines mašinas, su kuriomis jei negyvenate saulėtoje Kalifornijoje, ar kokioje Ispanijoje, Italijoje, o kažkur toli šiaurėje, ne kaži kur toli nuvažiuosi, o tai ir yra visa esmė (riboti mobilumą); leisti žmonijai ir toliau svajoti apie neįgyvendinamus dalykus, kaip kad kelionė į Marsą ar jo kolonizavimas, ar jo teraformacija (kas yra neįmanoma); pristatyti atsinaujinančios energijos elektrinių ir nugriauti atomines, kas sukels didžiulį trūkumą elektros ir tuo pačiu jei turi elektrinį automobilį – tuomet sėkmės; gali neleisti niekur eiti iš namų jei nebūsi pasiskiepijęs ar kas kelis mėnesius turėsi atnaujinti pas daktarą savo QR kodą tam, kad galėtum keliauti; gali išmesti iš rinkos popierinius pinigus (nes dabar yra puiki to galimybė) ir apskritai atsisakyti dabartinių valiutų, o sukurti virtualius pinigus ir juos pervesti arba ne (atsižvelgiant į jūsų fizinius duomenis, skaitmeninius duomenis bei biologinius duomenis) į jūsų elektrinę tatuiruotę wo2020060606; išdrįsti pasakyti, jog jūs neturėsite nieko ir būsite labai laimingas dėl to; gali jus kiborgizuoti naudodamiesi neuralink įkūrėjo EM žmonių kiborgizacijos vizija (tiesiog pragręžus mažą skylę kaukolėje ir įdėjus implantą smegenyse, nieko daugiau) vien tik tam, kad konkurencinėje kovoje prieš AI mes sugebėtume atsilaikyti ir, kad nenutiktų taip, kaip kad nutiko neandertaliečiams.

Jūs manote, kad tai neįmanoma? Tai toliau sėdėkime namuose ausis suglaudę, žiūrėkime į viską pro pirštus, žiūrėkime, kaip mus kasdien gąsdina žinios, ir juokimės iš sąmokslo teoretikų, kurie ant galvos dėvi aliuminio folijas, toliau būkime abejingi ir niekuo nesidomėkime, na nebent per kiek sekundžių naujoji tesla gali įsibėgėti nuo 0 iki 100 km/h; visuomet tikėkime valdžia ką ji mums sako ir tuomet pamatysite viso to padarinius. Per žiniasklaidą jau girdime žmonijos palyginimą su biomase ir banda. Dievulėliau, kokie mes naivuolėliai, o jergutėliau... Ir čia kalbu ne tik apie LT, čia kalba eina apie visą pasaulį. Jiems ir vėl pavyko mus apmulkinti, netgi tokiame informacinės sklaidos amžiuje. Taip, išties, mus mulkino visais laikais, tad kodėl gi šie gali būti kažkokie kitokie?...

Vakcina, sukurta per 10 mėnesių arba 12 kartų greičiau negu įprastos, pasibels į jūsų duris Kalėdų rytą ir visi būsite išgelbėti

 Sveiki dar sykį. Norėčiau labai trumpam išreikšti savo nuostabą šiuo komentaru.

Tema yra apie k o v i d ą. Kai ši bjaurybė užklupo pasaulį, žmonija buvo bauginama baisiais vaizdiniais iš Kinijos: kai kurie jų gyventojai tiesiog gatvėse pakratydavo kojas. Na ir tai atkeliavo į Italiją ir per itin trumpą laiką susirgimų skaičius prilygo visos Kinijos gyventojų susirgusių, na o po to išplito ir į kitas Europos vietas daugiau ar mažiau, o taip pat ir į kitas pasaulio dalis. Buvo paskelbtos kone visose šalyse visuotinas karantinas (su įvairiomis išlygomis), kai kuriose valstybėse atsirado ir komendanto valandos. Na šį naratyvą daugmaž žinote visi.

Tačiau, nežinau ar visi žinote. Yra vienas labai įdomus faktas. Vasarą teko girdėti iš kai kurių, kad naujos vakcinos sukūrimui reikia 5 – 7 metų, na aš galvojau, kad tokie žmonės absoliučiai ir visiškai nusišneka, nes juk kelių tipų vakcina yra sukuriama kiekvienais metais kovoje su gripu. Veikiausiai kažko nežinojau. Visi, tame tarpe ir aš galvojau, cha, baisaus čia daikto, pamanykit tiktai, visi kinkas drebina, tuoj tie, kurie bijo pasiskiepys ir viskas bus vėl ramu. Tačiau po truputį, mėnesiams slenkant pradėjo aiškėti, kad nors ir neprivaloma vakcina yra, tačiau ja yra planuojama, kad pasiskiepys ¾ visuomenės. Iš kur tokie grandioziniai planai leiskite paklausti? Kaip kažkas gali žinoti kiek žmonių pasiskiepys, jeigu ji nėra privaloma. Tad pamaniau, o gal ir išgirdau, kad veikiausiai kažkur kabliukas visgi turi slypėti. Na ir paaiškėjo, kad jei nepasiskiepijęs būsi, negalėsi išeiti į barą, kino/teatrą, į bet kokius viešuosius renginius, veikiausiai ir negalėsi naudotis viešuoju transportu, o ką jau kalbėti apie skrydžius. Taip, tavo valia, tikrai niekas neliepia tavęs skiepytis, bet, galų gale, tu net negalėsi įeiti į parduotuvę ar gauti kokio nors darbo jei nepasiskiepysi. Bet tavęs tikrai gink Dieve, susimildamas, tikrai tikrai niekas neverčia skipytis, čia jokios prievartos nėra ir jos negali būti. Štai koks yra spaudimas be jokios prievartos.

Sveiki atvykę į naują erą, naujo tūkstantmečio pradžia mums žada grandiozinius pokyčius. Vargu bau ar ateities kartos gyvens taip pat kaip kad mes gyvenome iki pat 2020 – ųjų. Na o kalbant apie skiepus, paaiškėjo, kad naujojo skiepo sukūrimui mažų mažiausiai reikia 10 metų. atskleisiu jums paslaptį: vakcinos jau yra sukurtos. Jas sukūrė ne viena, o kokios 5 kompanijos beveik tuo pat metu, per 10 mėnesių. Sutapimas? Kai kas yra pasakęs, jg sutapimų šiame pasaulyje nebūna. O dar norėtųsi pridurti iš mano perspektyvos, kad ten, kur matyti sutapimai, ten ir yra šuo pakastas, ten ir yra slepiamas skeletas spintoje, ten ir yra melas, nors iš toli atrodo, jog tai tiesa. Ką mūsų LT žiniasklaida apie tai kalba? Jūs nepatikėsite, bet pati žiniasklaida yra neįtikėtinai keista: jie patys įvardijo šiuos skirtumus, ir tai kad šios vakcinos sukūrimas buvo 12 kartų greitesnis negu bet kurios kitos vakcinos ir tai, kad kokios 5 kompanijos tai sukūrė beveik tuo pat metu, žiniasklaida tik ploja katučių ir sveikina vakcinos kūrėjus, giria juos ir teigia kad labai gerai padirbėta.

Jei šio fakto būčiau nežinojęs, tuomet galbūt būčiau gyręs tas farmacijos kampanijas ir aš, tačiau žinodamas tokį faktą, aš tiesiog negaliu leisti sau tokios prabangos. Nuoširdžiai pasakysiu: esu priekabus žmogus, kabinėjuosi prie žodžių, esu pakankamai įtarus, nes man norisi patikrinti medžiagą ir įsitikinti tuo ką kiti tvirtina pačiam. Kitaip sakant, kartais, kai turiu laiko, esu savotiškas knysliukas ieškantis kabliukų, bet ne kaip jaukas, kuris užkimba už pirmo pasitaikiusio kabliuko.

Beje, ar žinojote, kad k o v i d o karantinas LT jau tęsiasi apie mėnesį ir kad šiandien jo užfiksuota daugiausia susirgimų per visą nelaimingą k o v i d o pandemijos LT istoriją – beveik 3000! LT, šalis, kur gyventojų gyvena tiek kiek trečdalyje Londono, sugeba užsikrėsti kone daugiausiai iš visos Europos lyginant su šalies turimu gyventojų skaičiumi. Realiai skaičiai susilygino su JAV (bendravardiklinus susirgusiuosius su gyventojų skaičiumi). O ar žinote kiek Kinijoje susirgo? 17 žmonių! Lietuvoje beveik 3000, o Kinijoje tik 17 susirgimų fiksuota vakar (t.y. gruodžio 4 – ąją). Priminsiu tiem, kurie nežino, kad Kinija yra daugiausiai gyventojų pasaulyje turinti šalis, beje, joje ir kilo šis virusas, o Kinijoje gyvena apie 5 0 0 kartų daugiau gyventojų negu Lietuvoje. Kalbant paprasta matematika, JAV gyvena apie 100 kartų daugiau negu Lietuvoje, tad ir susirgimų yra fiksuojama apie 100 kart daugiau. Tad pagal paprastą matematiką, Kinijoje realiai arba turėtų būti 1 500 000 susirgimų! Tačiau tėra 17  ! Eikit sau, nieks niekada gyvenime manęs neįtikins, kad jie kažkaip tuos reikalus suvaldė, kuomet jie gyvena kaip skruzdelės vieni prie pat kitų, ten miestai sulig Londono dydžiu atsiranda per keliasdešimt metų ant plynos vietos, baikit juokus tiktai!

Ką ponas Veryga sakė per žinias prieš kelias dienas kai buvo paskelbtas dar vienas eilinis k o v i d o susirgimų skaičius: ‚užtenka to, kad žmonės pagaliau juo patikėtų, kad jis yra.‘  Nejuokinkite žmonių. Didžiausias įdomumas yra tame, kad visas pasaulis taip gyvena ir visi SAM ministrai kalbą tą patį, pasaulio vyriausybės kopijuoja ir dubliuoja viena kitos veiksmus. Net ir ta pati Švedija galiausiai krito, kuomet gyventojai labai susirūpino savo sveikatos saugumu. Na o tie, kurie protestuoja (kaip kad prieš pora savaičių Vokietijoje), yra įvardijami kaip radikalūs aktyvistai. O tuo pat metu rodomi kadrai kaip žmogus esantis minioje, kuriam per 50 su cigarete dantyse. Tai dabar tokie žmonės radikalūs aktyvistai? O vargeli. Radikalūs aktyvistai, kaip tik dėvi kaukes, kad jų veidų nesimatytų ir yra apsiginklavę, akmenimis, beisbolo lazdomis ir Molotovo kokteiliais. Štai kur radikalūs aktyvistai. Bet net ir tokie žmonės ne visuomet taip gali būti vadinami, nes štai pavyzdžiui Ukrainos Maidano atveju, iš vienos stovyklos jie buvo vadinami separatistais, banditais, plėšikais, radikaliais aktyvistais, iš kitos stovyklos – kovotojais už savo valstybės nepriklausomybę...   

Man yra akivaizdu, kad neišsilavinusiai, ir faktų nemėgstančiai pertikrinti visuomenei, žurnalistų sugromulota ir ant lėkštutės pateikta informacija, yra lengvai virškinama, ir daugumai taip tinka. Šis jaukas yra subalansuotas ir tinka kiekvienam... Tačiau ne kiekvienas yra lengvatikis ir gerutis pilietis nuolankiai ir paklusniai klausantis ką pasakys didieji valdžios vyrai ir moterys bei jų lojantys šuneliai – žurnalistai.

 

P. S. Apie k o v i d ą nenustosiu kalbėti tol, kol tai nesibaigs vienaip ar kitaip...   

Laikas - visagalis arba laikas - pinigai

 

Gyvenimas tęsiasi – jis niekada nesustoja... Gyvenimas kaip ir tas laikas, kuris nepaliaujamai teka kaip upė ar byra kaip tas smėlis tarp pirštų. Dienos keičia naktis; slenka metų laikai: dešimtmečiai, šimtmečiai, tūkstantmečiai...  Kaip kad mokslininkai teigia, mes, protingasis žmogus teegzistuoja tik apie 40 tūkst. metų, kas Žemės ir Visatos amžiumi tai absoliučiai nieko nereiškia.

Gyvename nuolatinėje laiko tėkmėje. Kaip toj dainoj A.A. Noreika dainavo „Laiko nesustabdysi / Ir neatsuksi atgal. / Prie laiką lygūs visi. / Laikas - visagalis.“ Iš esmės, visa tiesa yra parašyta šioje citatoje. Juk sakoma, kad laikas – pinigai. Pinigais taip pat sakoma, kad laimės nenusipirksi, tačiau jie tai laimei atsirasti vis tik suteikia daug geresnius šansus atsirasti. Jeigu tu neturtingas ir jei tau per 30 ir jei dar neturi gyvenimo draugės, tai vargu bau ar ją susirasi, o jei ją susirasi tai vargu ar turėsi galimybę sukurti šeimą, nes juk šeimą kurti ar ne gana dažnu atveju apsprendžia klausimas: o ar ją sugebėsi išlaikyti, ypač jei pats vos save išlaikai savo turimomis lėšomis. Taigi laikas apsprendžia daug dalykų, iš esmės tik jis ir valdo šį pasaulį. Einšteinas sakė, kad laikas tampriai susijęs su erdve ir šią sąsają pavadino erdvėlaikiu. Ir visgi mūsų pasaulyje, kasdieniniam žmogui, reliatyvumo teorija turi nykstamai mažą reikšmę (panašiai jei lygintume žmonijos gyvavimą su mums pažįstamos (?) visatos amžiumi). Tad čia į pagalbą galime drąsiai pasitelkti Niutono dėsnius ir atmesti erdvėlaikio koncepciją, o šiame dėsnyje laikas yra atskiras dėmuo/ matmuo ir t.t. Visi įvykiai prasidėję turi pabaigas, o tai galime pavaizduoti laiko skalėje.

Kiekvienas žmogus turi savo asmeninę laiko skalę šioje Visatoje, visų [ne]laimei, niekas negali pasakyti, kiek jis laiko turįs. Bet greičiausiai visi suvokia, kad ateis tas laikas. Šis mums duoto laiko laikinumas šiame pasaulyje savotiškai įgalina mus: veikti, stengtis, dirbti, grožėtis, tyrinėti, gerai praleisti laiką, kad nereikėtų gyvenime dėl kažko gailėtis ir kad gyvenime būtų kaip įmanoma daugiau džiaugsmo, na tai universalūs dalykai ir manau kiekvienas tai suprantame, o apie tai daug plėtotis ir nereikia, nes juk tai užtrunka, o juk laikas yra brangiausias turtas šiame pasaulyje.

Bet pažiūrėkime, kas mūsų gyvenimuose vyksta?  Darželis, po to mokykla nuo pradinės iki aukštosios, na ir kas po to? Taip taip – darbas iki pensijos, o kai kurie, net ir būdami pensininkais, vis dar dirba. Darbas sakoma išlaisvina žmogų. Visgi aš abejočiau šiuo klausimu. Darbas  išlaisvina paprastus žmones, kurie negali savęs niekur kitur realizuoti. Todėl jiems toji rutininė disciplina yra reikalinga. Skamba kiek arogantiškai? Bet aš ne apie tai norėčiau pasakyti. Esmė ta, kad tokiame pasaulyje visi beveik be išimties, privalo dirbti. Bet štai lėkštas klausimas: kodėl gi jie kone visi dirba? O gi todėl, kad laikas – pinigai. Darbo metu jie, savo brangiausią turimą dalyką pasaulyje – laiką, konvertuoja į valiutą, kuri teturi vertę tik todėl, kad žmonija tiki jog tas popieriukas tą vertę turi, na nes su jos pagalba žmogus gali visų pirma: pripildyti skrandį, šaldytuvą, nusipirktos mašinos baką, nusipirkto namo kambarius nusipirktais daugiau ar mažiau reikalingais daiktais, na ir visų svarbiausia – atsiranda perspektyva šeimos sukūrimui. Tai kartų kūrimas, nesibaigiančio ciklo generacijų kūrimas, kuris gamtoje yra savaime suprantamas (visgi, šiandieniniame pasaulyje, ypatingai vakaruose, pradeda lysti keisti dalykai ir vis daugiau žmonių dėl milijonų priežasčių tų vaikų arba negali turėti, arba absoliučiai nenori turėti, kai tuo tarpu vargingiausiuose kraštuose, jų gimsta 7 kartus daugiau. Bet tai jau atskiros temos, kurios čia nagrinėjamos nebus).

Viskas atrodo lyg ir suprantama ir natūralu: išsilavinimas suteikia galimybę (negarantuoja to!) gauti didesnį atlygį. Didesnis atlygis reikš kad tavo praleistas laikas darbe bus konvertuotas į didesnius pinigus, vadinasi tu jau net visuomenėje turėsi kitokį statusą – bent jau būsi priskirtas viduriniajai klasei. Su tokia padėtimi visuomenėje, susikurti šeimą ir gyventi su ja kur kas kokybiškesnį gyvenimą yra kur kas paprasčiau. Na o varguoliams, atsiranda kitokios problemos: vien tik dantis susitvarkyti jau yra didžiulis iššūkis, o ką jau kalbėti apie nuosavą būstą, na nebent bendrabutinio tipo, o tai reiškia, kad tavo dienos jau suskaičiuotos, tai reiškia, kad jei taip ir toliau bus gyvenama be jokios perspektyvos, tai tokio žmogaus laikas praleistas čia bus tarytumei tikrasis kalėjimas, už kurį dar ir pats turi susimokėti ir už tai praleisti didžiąją savo gyvenimo dalį.

Todėl žmonės vengia tokių atvejų. O tai labai puikiai iliustruoja valstybių skolos. O tai reiškia, kad ir namų ūkiai iš esmės yra įsigyti su paskola ir gana dažnu atveju, toji paskola yra ne pagal kišenę. Nes juk senai nuvalkiotas posakis yra toks populiarus net ir šiandien: „nusipelnėme gyventi geriau“, arba dabar tai vadinama „gerove“, bet esmės tai nekeičia. Kiekvienas nori gyventi geriau ir daugelis už tą gerą gyvenimą dabar perkelia skolų naštą ateities kartoms t.y. savo pačių vaikams ir anūkams. O kadangi toks ciklas tęsiasi jau ne vieną kartą, tai šį procesą galime matyti kaip įsibėgėja, ir, labai galimas dalykas, yra pasiekęs kulminaciją. Kodėl aš taip teigiu? O gi todėl, atsakysiu labai paprastai su palyginimais. Lietuvoje minimumas nuo JK minimumo skiriasi 3 , gal 4 kartus. Emigrantui, norinčiam grįžti į LT ir įsigyti, 2 kambarių kartoninį butuką Vilniuje beveik be aikštelės galimybės, tektų dirbti mažų mažiausiai 20 metų JK. Dabar jūs paskaičiuokit, kiek reikėtų dirbti Lietuvoje, norint tokį butuką įsigyti? Realiai reikėtų net ne 80, o labai galimas dalykas, kad ir viso 100 metų reikėtų. Žmonės juk tiek negyvena, tad kokios alternatyvos susidaro? O gi tokios kad, žmogus jau būdamas 40 – 50, ir dirbdamas už minimumą Vilniuje, galbūt jau ir galėtų įsigyti kambariuką, bet tik kambariuką bendrabuty. O tai reikštų, kad jo gyvenimas iš tikro jau yra prarastas, nebent jis tuo džiaugiasi, didžiuojasi, mėgaujasi tuo ir yra visokeriopai tuo patenkintas (tokio varianto nevalia atmesti, juk kartais taip gali nutikti). Bet juk žmogus iš savo natūros yra užkariautojas, jis mėgsta kopti į kalnus tiesiogine ir perkeltine to žodžio prasmėmis. Būtent todėl Londone, kur būsto nuoma ir NT kainos milžiniškos, vis viena ten gyvena tiek, kiek šiandieninėje visoje Baltarusijoje, arba tiek pat kiek Švedijoje, arba tiek pat kiek Norvegijoje kartu su Suomija paėmus ir tai tėra tik vienas miestas, tokių gabaritų miestų Europoje be Londono yra dar pora (Paryžius ir Maskva), o visai šalia šnopuoja Berlynas su Roma. Bet nebūtina, kad tai būtų kelių ar keliolikos milijonų gyventojų turintis miestas, kad būtų neįsivaizduojamos ir protu nesuvokiamos kainos. Mano minėtojo Vilniaus atveju, tai jau yra kosmosas.

Tad kokios dar kitos alternatyvos belieka? Persikelti gyventi į Naująją Akmenę? Taip, ten išties pigu, o NT tikrai yra visai neblogas, na bet juk ten nėra ir darbo. Kaip jau išsiaiškinome, darbo pagalba savo sugaištą brangiausią turtą konvertuojame į pinigus tam, kad gyventume geriau. Taip, kad Akmenė, kažin ar pasižymi siūlomų darbų perspektyvomis. Na ir kokios yra perspektyvos kituose miestuose? Pagal kainos ypatumus kalbant, kitos alternatyvos kompromisiniai variantai, kurių kainos arba linksta labiau ties Vilniaus NT, arba ties Naująja Akmene.

Bet kad ir kokia būtų Lietuvos ar pasaulio pasirinkta vieta gyventi, vis vien esmės tai nekeičia, nes bet kokiu atveju, reikės tapti laikos skalės, ciklų, įkaitais. Visai taip pat kaip tai daro visi kiti gyvi (ar net ir negyvi galų gale) organizmai, taip kaip daro, rodos, niekad nesustojantis kosminis planetų, žvaigždžių, galaktikų spiralių kosminis šokis laiko perspektyvoje.

Yra tokia žmonių grupelė, kuri nesutinka su darbo visą gyvenimą dėsniu. Ir sakosi, kad reikia arti iki maksimum 40 – ties, na o po to gyventi iš uždirbtų pinigų ar iš už dividendų, važinėtis su sena supuvusia gelda, gyventi tai pas seserį, pusbrolį, tėvus ir išleisti kuo mažiau, na kad užtektų iki gyvenimo pabaigos. Tokia koncepcija savotiškai atrodo pakankamai romantiškai, tačiau ji taip pat neatrodo visapusiška, joje kažko trūksta. Turbūt kad šeimos. Na bent čia jau kaip pažiūrėsi. Jei žmogus sugebėjo per 10 ar 15 darbo metų gerai uždirbti, tai galbūt atsiranda vietos ir šeimos sukūrimui. Bet kažin ar tai yra dažnas atvejis tokios koncepcijos propaguotojams.

O viso to esmė šio teksto yra pakankamai paprasta: visi mes esame savotiški įkaitai ir gyvename daugiau ar mažiau savotiškuose kalėjimuose atsižvelgiant į laiko perspektyvą. Na o kitas dalykas yra toks, kad šeimos sukūrimui šansų vis mažėja, nes šiandieniniam žmogui reikia dirbti daugiau, tačiau jo pinigai yra menkesni, todėl jų vis nepakanka šeimai sukurti, jei kalba eina apie mažas pajamas gaunančiuosius.

Man į galvą šauna tik vienintelė mintis. Žinoma, apie anksčiau išvardintus atvejus reikia atkreipti dėmesį, iš esmės, reikia sugebėti gyventi kaip įmanoma minimalistiškiau, siekiant daugiau prikaupti kapitalo, nes juk kapitalas, tam tikra prasme yra laiko energija ar sankaupa, o energijos juk reikia visiems, todėl jos švaistyti vargu bau yra geras variantas. Į tokius dalykus atsižvelgiant, yra įmanomas tik vienintelis kelias tiem, kuriem šiam gyvenime neiti pasisekė, kalbant apie laiko konvertavimo į pinigus: kai laiko išvaistoma daug, o piniginis atlygis guodžia menkai. Taigi dabar apie tą variantą.

Prisiminkime truputį kolonijinius laikus. Susidarėte žemėlapį jau daugmaž kokius kraštus ypatingai vakarų europiečiai kolonizavo? Afrika, Indija, Pietų ir Šiaurės Amerika, Australija su salelėmis, galų gale savo pasiekė ir britai kovodami netgi su kinais. Na, o kaip japonai? Pirmieji ekspeditoriai ant šios salos žemių įžengė dar veikiausiai XVI a. po to atplaukė olandai. Ekspeditoriai kiek pamenu iš dokumentikos, nusprendė, kad geriau tiesiog prekiauti su japonais, o ne juos kolonizuoti. Kodėl gi jie taip nusprendė? Juk japonai, jie tą pažymėjo, jog buvo skurdus kraštas, technologiškai atsilikusi šalis. Tad kas atbaidė ekspeditorius kolonizuoti šį kraštą? O gi tai buvo kultūra. Jie turėjo itin stiprią kultūrą, kuri savo lygiu niekuo nenusileido europiečių kultūrai, na o tai matydami jie suprato, kad neverta pradėti karų su stipria kultūringa šalimi. Skamba kiek keistokai, bet tai labai įdomus niuansas.

Na o dabar panagrinėkime žydų tautą. Duodu ranką nukirsti, jei klystu, bet kiek esu gyvenime matęs, tai galiu pasakyti, kad jie turi labai stiprią kultūrą. Daug tautų jų nemėgo, buvo ne sykį išvaryti iš įvairių karalysčių viduramžių laikais. beveik prieš 80 metų buvo baisūs dalykai, apie kuriuos net negaliu rašyti, visi tai žinote, nes jie tai primena vėl ir vėl. Kodėl to negirdėti iš kitų tautų, kurios patyrė taip pat didžiulius sukrėtimus? Nes žydai turi ypatingai tvirtas bendruomenes. Nors tai ir nedidelė tautelė, tačiau ji gyvuoja ne vieną tūkstantmetį.

Dabar pakalbėkime apie tokį Lietuvoje pakankamai garsų armėną. Kuris savo youtubėj, buvo užsiminęs, jog Armėnija yra atsilikusi šalis, kad Lietuvos gyvenimas nepalyginamai gerėja dešimtmečiams bėgant, o Armėnija yra savotiškai įstrigusi galbūt kokių 90 – ųjų laiko kilpoje. Na, o bet tačiau, atrodytų, kad tokia šalis pasmerkta žlugti, atrodytų, kad turėtų prasidėti masinė migracija ar panašiai. Bet to mes nematome, nes armėnai dar nėra praradę tų senų bendruomeniškų tradicijų, ir jie padeda savo giminaičiams ar artimos aplinkos žmonėms, kuomet jiems yra sunku, tuo pačiu tikėdamiesi, kad jie šiems padės sunkiu gyvenimo etapu, o kai bendruomenė yra didelė, tai toji pagalba ir nekainuoja pinigų kalnus, bet kalba veikiausiai čia ne vien tik eina apie pinigus.

Na o dabar leiskite man pakalbėti apie tokias šeimas, kurios gyvena JK. Vežioju namelius ir matau dalykus. Ir štai ką pastebėjau. Visi puikiai žinome, kad JK dėl savo populiarios kalbos, bei kolonijinės praeities, bei savotiško demokratinio įvaizdžio pasaulyje, yra mėgstama šalis, kitų pasaulio kraštų gyventojų, netgi rusų oligarchai/disidentai randa vietos savo prabangioms viloms Londone, todėl JK iš esmės yra pasaulio tautų mikropasaulis, mažoji pasaulio versija, kalbant apie tautų įvairovę. Ten gyvena daug: indų, pakistaniečių, įvairių arabų, persų, lenkų, rumunų, bulgarų, lietuvių, latvių ir t.t. ir panašiai. Tačiau ką aš matau, kuomet atvykstu į tas vietas, kai pasibeldžiu į duris ir kai jas atidaro namuko pirkėja/s? Jei atidaro anglai, dažniausia būna vyras su žmona, arba bent vienas jų (na nes juk pandemija dabar tai arba daug kas dirba iš namų, arba tiesiog namuose sėdi, nes yra netekę darbų, o į fabrikus savaime suprantama, kad dirbti ne visi anglai yra linkę, veikiausiai pricipai neleidžia, tad sėdės veikiau namuose iki paskutinio, tikėdamiesi, kad greitai situacija išsispręs arba kažką namuose būdami sugalvos, bet tai tik tėra mano spėliojimai, o kaip yra iš tikro neesu tikras). Esmė tokia, kad atidaro įvairaus amžiaus suaugusieji, kartais senukai, kartais tėvai su mažais vaikais ir t.t. bet iš esmės tokios pavienės šeimos. Na bet jei pasibeldžiu į duris kur nors ypatingai arti Londono ir jei duris atidaro „nevietinis“, kitaip sakant ne tikrasis anglas, o galbūt tik galimai Britanijos pilietybę ar gyventojo statusą turintysis ir, jei jis yra ypač, musulmonas arba indas, tai visuomet name bus: tėvų tėvai, kartais ir patys tėvai su vaikais (jei tai savaitgalis). Taigi šeimos koncepcija yra visai kitokia pas musulmonus (kas suprantama pagal jų religiją), bet taip pat ir pas indus tame nuosavame name, kuris būna tikrai nemažas, tačiau nemažai turi ir gyventojų. Jie gan dažnai sunkiai šneka angliškai, akivaizdu, kad gan dažnas jų dirba paprastus darbus arba visai nedirba (tėvų tėvai), tačiau turi namuką įsigytą už pusę milijono. Va taip va. Taigi rytų kraštai vis dar turi tą seną tradiciją, kur šeimos koncepcija suprantama kiek plačiau, negu vakaruose: čia tradicine laikoma šeima, kurią sudaro tėvai ir vaikas (o gan dažnu atveju tai tebūna mama ir vaikas).. Bet juk atsiminkite, kad didžiosios šeimos tradicijos buvo ir senovinėse LT šeimose.

Taigi netgi ir paprastus darbus dirbantieji, kartu, sutelkę bendras pastangas, kartus su šeimomis, visgi gali įsigyti didžiulį būstą ir nesukti sau galvos per daug, nes būdami kartu visgi gali įveikti šiuos aptartus iššūkius. Na, o tėvų tėvai išsprendžia labai daug problemų būdami šalia: ar tai būtų maisto ruošimas ar vaikų prižiūrėjimas kai reikia. Ir jie gerai jaučiasi kai mato šeimą šalia, ir visiem kitiem gerai yra, nes vietos užtenka, nes juk namas yra didelis. Taip, to klegesio gal kiek daugiau, na bet dažniausia tai yra tik į naudą mano manymu.

Deja, bet Lietuvoje yra kiek kitaip: vaikai palieka tėvus, tėvai gyvena 2, 3 ar net 4 kambarių butuose, ar didžiuliame name, gan dažnai po vieną kas sau, nes išsiskyrę, kita dalis dirba darbus kažkur vakarų Europoje, visi išsimėtę, išsibarstę kas sau ir gyvena tik šia diena tik sau... Galų gale tokie žmonės laiko perspektyvoje labai sparčiai ištirps bendroje vakarų kultūroje ir jau jų vaikai ar anūkai vargu bau ar bemokės suregzti nors vieną sakinį savo tėvų kalba deramai. LT jiems bus svetimas kraštas... Nors tai jau yra vėlgi atskira tema, tačiau, gamta nemėgsta tuščių vietų, tad jas užpildo gan greitai atsiradę žmonės iš rytų: Baltarusijos, Ukrainos, Uzbekijos ir t.t.

TIESA vs MELAS

  Sveikas pasauli, kuris vis dar tebesi bent trečdaliu kvailesnis, nei buvai pernai. Apie ką aš čia? Taip taip ,apie tą patį virusą. Šis tekstukas tebus mano asmeninė nuomonė ir čia jau ne mano problema jei kažkam tai nepatiks (radot įėjimą – rasit ir išėjimą).

  Mes gyvename, atrodo, kad tarytumei fantastiniam filme, kurio pabaigos dar nematyti. Tiem, kuriem gyvenimas tik žaidimas, tai prie to jau yra itin greitai prisitaikę, o tiem, kurie mano, kad gyvenimas yra šis tas daugiau, su tokiu filmo scenarijumi nėra linkę sutikti, o scenarijus yra nuolat: karpomas, trinamas, pildomas vėl ir vėl, ir paleidžiamas juodraštinis variantas, su kasdieniniais redagavimais pasauliniu mastu. Vienos valstybės reaguoja į šiuos dalykus kiek liberaliau, kitos – jau yra įvedusios komendanto valandas (nuo 9 vakaro iki 5 ryto).

  Greitu metu bus jau metai, kaip mes su tuo scenarijumi turime gyventi. Sarginiai šunys (įvairios institucijos) prižiūri/ gano aveles (mus), kad laikytumės taisyklių. Ir dauguma mūsų klusniai jų laikomės, nes savaime suprantama, niekas iš mūsų nenori problemų ir, manau, kad dauguma mūsų siekia išvengti konfliktinių situacijų ir t.t. ir panašiai. Jei šis scenarijus yra išties kieno nors parašytas, tai tam/tiems scenarist/ui/ams patenka labai naudingos informacijos apie visuomenės valdymą ir kontrolę, kurios tikslas veikiausiai dar visai kitokio lygio fantastinio filmo scenarijus. Kas ten žino?...

  Šiuo metu žmonės kantriai sukandę dantis laukia kada visa tai pasibaigs: komendanto valandos, karantinas, visuotinė pandemija... Kitaip sakant, žmonės su visu nekantrumu laukia, kada bus galima gyventi taip, kaip buvo gyventa prieš pandemiją.

  Taigi žmonės laukia vaistų ir ar bent jau vakcinos. Apie vaistus per žinias netenka išgirsti, tačiau apie vakciną vis karts nuo karto pranešimų visgi pasirodo. Tad dauguma žmonijos yra susikoncentravę ties tuo, ir dauguma jų vakcinos laukia tarsi išsigelbėjimo. Pirmoji šalis, pasiskelbusi apie vakcinos sukūrimą buvo Rusija. Tačiau pasaulis to nepripažino, nes teigė, jog ji yra nepatikima dėl per mažai atliktų klinikinių testavimų. Todėl pasaulis laukė vakcinų iš kitų pasaulio farmacininkų, labiausia – vakarų, nes absoliučiai didžioji dauguma pasaulio, mano manymu, vakarais pasitiki.    

  Ir štai vos prieš savaitę ar dvi buvo paskelbta per žinias, kad yra jau sukurta vakcina (ar jos, tarkime, prototipas), kurios veiksmingumas siekia netgi 92 %. Tai yra išties neįtikėtinai didžiulis rodiklis. Nes tuo pačiu teko girdėti apie kasmetinių gripo vakcinų statistikas (tik iš JAV), tai gripo vakcinų efektyvumas kiekvienais metais būdavo nepastovus ir svyruodavo nuo kažkur 20 iki kiek daugiau nei 60 %. Na, o štai, vakcinos nuo koronos efektyvumas siekia net 92%. Tai neįtikėtinas pasiekimas. Hmm... viskas atrodo per daug gerai, kad būtų tiesa. Tad kur kabliukai? Nes kol kas jei tik taip kalbame, tai pasaulyje turi tekėti pieno upės, o ledo kepurės, tai tiesiog plombyras.

  Žinome kad taip nėra. O kabliukų bent jau man, teko girdėti, kad daugiau nei vienas. Tad norėčiau juos trumpai aprašyti. Prisipažinsiu labai retai skaitau pastaruosius kelis metus, tačiau, vieno daktaro tekstelis mane sudomino. Jis buvo persirgęs virusu ir pas save imuninėje sistemoje turėjo antikūnių, kuriuos nuolatos ir reguliariai tikrindavo, o jie nuolatos ir reguliariai mažėdavo. Taip pat jis atskleidė įdomų faktą, jog tie, kurie yra lengvai persirgę, tai tų antikūnių turi labai mažai, kurie, bėgant savaitėms, nyksta (nuosekliai, o gal eksponentiškai, tikrai nežinau šito, atleiskit dėl to)... Na, o tie, kurie labai sunkiai persirgo ir vos išgyveno, antikūnių korona virusui turi savo imunitetuose turi dešimtimis (gali siekti ir šimtą galbūt) kartų daugiau, negu tie, kurie tik ką lengvai ja persirgo. Tačiau visų persirgusių antikūnių kiekis, bėgant laikui – mąžta. Lengvai persirgę, jų visiškai netenka po kelių mėnesių, na o antikūnių kiekis pas sunkiai persirgusiuosius, dar yra efektyvus papildomai pora trejetą mėnesių daugiau, lyginant su lengvą formą turėjusiais. Tad daktaras ir pasakė faktą, jog skiepytis tektų 2 – 3 kartus per metus. visko gali būti, kad kai kurie (na tie, realiai kurie yra sveiki kaip arkliai) bus badomi ir 4 kartus per metus. o tai realiai pasižiūrėjus neturi jokios logikos. Nes sveikiems kaip arkliams žmonėms atrodytų, kad tų skiepų net nereikia, o jų reikia tiems, kurie yra rizikos grupėje ir turėtų daugiau saugotis, nes jei tik užsikrėstų – patirtų sunkias kančias kol išgytų ir galbūt net su komplikacijomis, kas tikrai skamba nekaip. Tačiau jiems ir skiepytis pakaktų vos pora kartų per metus, na ir tai neatrodo labai jau tragiškai. Na o itin sveikiems žmonėms mano nuomone, tų skiepų net nereikia, nebent jie nori to savo noru.

  Tačiau yra ir kitas paradoksas/ kabliukas. Viena pagrindinių farmacijos kompanijų vadovai pardavė akcijas ir užsidirbo už tai milijonus. Tai skamba keistai, kuomet visas pasaulis domisi jomis, ir kuomet jų akcijos, atrodytų, turėtų augti tarytumei kaip ant mielių, jos vadovai nusprendžia nieko nelaukti ir parduoti tas akcijas. Ar jie žino daugiau negu mes ir pagrindinė žiniasklaida? Veikiausiai taip. Nes kito paaiškinimo vargu bau ar galime surasti. Nes jie parduodami akcijas teuždirbo vos pora / keletą milijonų, kai galbūt galimai galėjo vartytis šimtuose milijonų... Ir toks jų manevras atrodo kaip atsitraukimo ar pabėgimo manevras. Visa tai rodosi tarytumei kažkokia ponzi schema ... Aš į tai neturiu atsakymų turiu tik spėjimų, kuriuos ir išvardijau.

  Ar žinote tuos piešinius/ iliustracijas, kuomet toje pačioje iliustracijoje galime įžvelgti du objektus/subjektus, na ir tuomet pasipila komentarai kas tu esi per viena/s jei pamatai pirmiausiai vieną bet ne kitą (ir atvirkščiai), tai visa ši situacija man primena tokią iliustraciją: stambiu šriftu parašytas žodis „TIESA“, tačiau jei atidžiai pasižiūri, tai pamatai, jog šis žodžio viduje yra šimtai kito žodžio, parašyto mažu šriftu „MELAS“.       

  Tačiau yra ir kiti kabliukai. Nors sakoma, kad vakcina jau iš esmės yra pakeliui, tačiau yra randamos net ne vienos bet kelios korona viruso atmainos. Taigi vakcina gali būti absoliučiai neveiksminga jei pasiskiepijęs žmogus užsikrės kita viruso atmaina.

  Verdiktas. Mano asmenine nuomone, vakcinos laukimas kaip panacėjos, neprives prie nieko gero, nes tai, bent jau kol kas, nėra išsigelbėjimas, o tik išsigelbėjimo ir grįžimo prie normalaus gyvenimo, iliuzija. Tačiau tai visgi gali būti viltis, jei paaiškėtų, kad žiniasklaidos teiginiai apie kelias viruso atmainas pasirodytų esą klaidingi. Kita vertus, nors žiniasklaida, norėdami gauti kuo didesnius reitingus, nepaliaujamai ieško sensacingų naujienų, tokios naujienos negali būti tiesiog vien dėl reitingų skelbiamos mano manymu.

  Tad ką visa tai reiškia? O tai labai paprasta paaiškinti. Jūs tik prisiminkite kokia buvo situacija kai skelbė pirmąjį karantiną. Iš pradžių sakė kad tai bus dviem savaitėm, po to dar dviem, po to mėnesiui, po to, jau įsidrąsinę, pasakė, kad gali būti ir pusmetį jei tik to reikės. Dabar taip pat jau kalba ir apie komendanto valandą: jei reikės – įvesim (na ir, be jokios abejonės, jis bus tol kol reikės, bet galbūt net nereikės, na, bet jei reikės tai žinokit - įvesim). Taigi karantinas 2 – iejų savaičių iš pradžių neatrodė, kad yra jau tai itin labai baisu, buvo naivi viltis, kad visi persirgs ir beveik visiškai uždarytoje šaly net nebeliks užsikrėtusių, na po to pratęsė, nes na va dar jų šiek tiek yra, dar pakentėkit, jei jau tiek pakentėjot, na ir taip toliau. Aš noriu visu tuo pasakyti tik tai, kad vyriausybės palieka langą šviesos spinduliui sklisti – viltį, kitaip sakant, kad visa tai tuoj tuoj pasibaigs. Dabar kai jau vis garsiau pradedama kalbėti apie komendanto valandas, vis garsiau ir garsiau pranešinėjama, kad tuoj tuoj visa tai pasibaigs, nes esą sukurta itin veiksminga vakcina. Žmonėms duodama naivi viltis, ir jiems belieka tik klusniai sėdėti namuose užsidariusiems „kiek reikės“, nes žadama, jog viskas tuoj tuoj pasibaigs ir visa žmonija labai greitai bus išgelbėta.

  Tačiau iš tikro, mano nuomone, bus taip, kad nors skiepai ir nebus veiksmingi, tačiau vis vien 3 iš 4 bus paskiepyti ir vis vien nešiosime kaukes ir vėl taip ir tęsis karantinai su komendanto valandomis, na o farmacijos kompanijos ir toliau žadės, kad tuoj tuoj bus sukurta vakcina viruso atmainoms ir vėl 3 iš 4 bus paskiepyti, arba jau pradės kalbėti, kad tuoj bus išrasti vaistai, o visuomenės tegul dar pakentėtų truputį, nes juk jau tiek daug kentėjo, tai kaip dabar negali pakentėti. O šis kentėjimas gali užtrukti iki 1 generacijos maksimum tam, kad šio filmo scenaristai, galėtų kurti antrą jo dalį, gerokai pranokstantį pirmąją...

  O kas mums belieka šiuo metu? Džiaugtis tuo, kas dabar yra, nes gyvenimas yra trumpas. Reikia sugebėti nepalūžti ir džiaugtis tuo ką turime: tuo pačiu netfliksu, skaityti įdomias naujienas, domėtis kažkuo ar kažką išmokti naujo (nuo naujų kalbų iki naujų darbų), skaityti patinkančias knygas (tą pats asmeniškai žadu per žiemos atostogas (beliko tik mėnuo :) ), kultūra, gerais prisiminimais, istorija ir tuo kas iš esmės nekinta amžiais – gamta (saule, jūra, kalnais/piliakalniais, slėniais, ežerais/ upėmis, miškais, beribu dangumi). Manau, kad tai yra vienintelė išeitis nepalūžti ir išlikti harmonijoje.

24/7/365

Sveiki dar kartą. Na ir dar kartą čia norėtųsi parašyti apie koroną, o tiksliau pasakius, apie tą laikmetį, kada jis atsirado.

Yra tokia daina „Gimiau nei per anksti, /Nei per vėlai. /Gimiau pačiu laiku.“ Vakar ar užvakar kažkur FB teko pastebėti tekstelį, kuriame sakoma, netgi savotiškai džiaugiamasi, jog korona atsirado būtent 2019 m., arba tiksliau pasakius, kad ji atsirado tuo laiku, kuomet yra išmanieji telefonai ir t.t. Buvo pasakyta daugmaž taip: ačiū Dievui, kad koronos pandemija neatsirado kokiais 2003 – aisiais, o tuomet sėdėti namuose ir žaisti su plytinine noške gyvatėlę būtų nekažką. Na ir tai yra pasakyta labai taikliai. Ir aš vis kartais pagalvojau: koks sutapimas...

Išties... koks sutapimas, kad bekontaktės atsiskaitymo kortelės pilnu pajėgumu įsivažiavo prieš pat 2019 – uosius. Bankininkai ir kiti finansininkai labai verkdavo, kad žmonės vis dar atsiskaitinėja grynaisiais, nors tų grynų pinigėlių cirkuliacijos ekonomikose tesudarydavo 1 – 3%. Bet jie vis tiek verkė, ir jiems labai rūpėjo išvyti šešėlines rinkas, kurios, savaime suprantama, egzistuoja dėl grynų pinigų disponavimo galimybės. Bet čia ne tik tai. Dabar esant bekontaktei kortelei, yra puiki galimybė apsiprekinti negrabinėjant centų piniginėje: tiesiog susikrauni į maišus prekes, prikiši kortelę prie skaitytuvo, ir varai namo. Smart move. Na ir tuo pačiu bankininkai, finansininkai ir kiti galės kur kas lengviau tave sekti, žinos kada konkretus asmuo kurioje vietoje bus ir ką pirks. Mažais žingsneliais link „Puikaus naujojo pasaulio“... ?

O ar jūs žinote, kad atsiradus išmaniesiems telefonams ir esant išvystytam internetui (beje, vis dar veda dar geresnį – 5G :D ) yra galimybė (naudojantis programėlėmis), išsiųsti akimirksniu svarbius dokumentus, tokius kaip: ID, pasas, vairuotojo pažymėjimas... Nežinau kaip pase (niekada jo neturėjau), tačiau šiuolaikiniai ID turi biometrinius čipus, kuriuos kuo puikiausia nuskaito ir persiunčia info ten kur tu nori tavo išmanusis telefoniukas. Kaip patogu išties. Ir tai veikia labai gerai. Ir ypač esant šiai pandemijai šios galimybės labai palengvina gyvenimą. Net nebereikia būtinybės siųsti specialius siuntinius, už juos mokėti krūvas pinigų, na tiesiog kad pasas kelionėje kažkaip tai netyčia nepasimestų ir niekas už tai neatsakytų. Man tik kyla klausimas: kodėl vis dar nėra elektroninio balsavimo. Bet manau, tuoj suskubs visos pasaulio vyriausybės imtis šios taktikos, na nes juk jūs pažiūrėkite kas darosi: žmonės laukia kelias valandas eilėse vien tik tam, kad galėtų prabalsuoti (aišku jei nebalsavo paštu). Na bet paštas jau atgyvenęs reikalas: vis mažiau žmonių gauna šių popierinių reklamų ir sąskaitų už elektrą, dujas, vandenį ir t.t. Juk jau yra net elektroninės valiutos (naudojančios blockchain technologijas: bitkoinai, laitkoinai ir t.t.), tai kodėl dar netgi toje pačioje JAV žmonės, jei nenori mesti rinkimų biuletenio į urną balsavimo apygardoje, kodėl jie turi naudotis tūkstančio metų senumo technologija – balsavimo paštu :D juk šiais laikais tai išties yra labai ir laaabai kvaila, na bet visgi geriau, negu laukti eilėj kelias valandas :D

Taigi šį tekstelį rašiau, norėdamas paliesti technologinį aspektą labiau. Buvo šiek tiek užrašyta sutapimų, bet ir trūkumų yra.

Čia negaliu visgi nei patvirtinti, nei paneigti kokių tai sąmokslų. Realiai, bent jau man kol kas atrodo, kad esančios šiandieninės technologijos, labai padeda tvarkytis su esama situacija, su esama pandemija. Programėlės išmaniuosiuose dirba pilnu pajėgumu, lėtesnės tik statistikos, kurias paskelbia vyriausybės sveikatos ministerijų ataskaitose. Jos, beje, šeštadieniais ir sekmadieniais nedirba, todėl nutarimai įsigalioja nuo pirmadienio. Realiai taip neturėtų būti, nes savaitgaliais gyvenimas nesustoja. Tai patarimas visoms pasaulio vyriausybėms: mielieji, jei jūs norite ir toliau žaisti alfų, betų, gamų ir epsilionų „žaidimus“, su šviesoforinėmis (raudona – karantinas; gintarinė – draudimai galioja, bet yra švelnesni negu raudonojoje zonoje; ir žalia – nėra suvaržymų dėl pasaulinės pandemijos (na aš taip suprantu)) valstybėmis, savivaldybėmis, rajonais ir apskritimis; tai būkite tokie malonūs – įdėkite daugiau darbo, turite dirbti realiu laiku, visus stebėdami ir kontroliuodami dieną ir naktį 24/7/365...

O tiesą sakant, pasaulis po truputį ritasi velniop kartu su savo vyriausybėmis, sveikatos apsaugos sistemomis ir visokiomis ministerijomis. Atrodo, kad visas pasaulis yra netekęs bent trečdalio smegenų, kurie atsakingi už suvokimą. Bet kaip sakoma, jei netenki vienos dalies, tai visu pajėgumu (stengdamosi kompensuoti netektį) yra aktyvuojamos kitos smegenų sritys. Tai dešinioji smegenų sritis (kuri būdinga Bohemijos t.y. menininkų atstovams), atsakinga už kūrybingumą, veikia pilnu pajėgumu: kas dieną priimami tokie sprendimai, kurie tik patvirtina teiginį, jog pasaulis ritasi velniop arba link A.Huxley‘io „Puikaus naujojo pasaulio“... arba G. Orwell‘o garsiosiose knygose aprašytų įvykių. Sakoma fantazijai ribų nėra. Taigi tą ir matome šiandieniniame pasaulyje: neribotą laisvę fantazijai pasireikšti, kuri reiškiasi per visų pasaulio vyriausybių sveikatos ministerijas . dėl šių fantazijų mes visi galime tapti elgetomis, valstybės gali prasiskolinti ir taip toliau. Kitaip sakant, labai greitu metu (kas iš lėto ir nyko), tokios sistemos, kuri egzistavo po WWII (pensijų sistemos ir t.t.), gali ir nelikti. Dabar per kelis mėnesius pasaulio galiūnės ir gerovės valstybės (tokios kaip JAV, JK, Prancūzija, Vokietija (o jei ji grius – grius ir visa Europa)) gali subankrutuoti kaip kortų namelis. Realiai užtenka vienos ir prasidėjęs domino efektas nusiris per visą pasaulį. Ši finansinė sistema, kuri vis po truputį nuvertėdavo, dabar dėl šimtų milijonų žmonių sėdėjimo ir nieko neveikimo, o dėl to valstybės skolinasi trilijonus pasauliniu mastu vienos iš kitų, įgauna didžiulę našta ateities kartoms, kurioms kaip ir tam sizifui teks ridenti nepakeliamą skolų naštą/akmenį, „sukauptą“ praeities kartų, dėl nepaliaujamo noro gyventi geriau (negu tavo kaimynas ar kaimyninė valstybė). Taigi to hipotetinio akmens (skolų naštos) Sizifas (ateities kartos), neįstengs paridenti į kalną ir to sekoje ši finansinė ponzi sistema subliūkš, kaip muilo burbulas. Jei nebus karo viskas išliks: tiesiog žmonės nebeturės pinigų... Todėl pagal idėją turėtų atsirasti technokratinis pasaulis, kurio vedlys bus naujoji religija – mokslas. Bet turtingiausi pasaulio žmonės galės miegoti ramiai savose pilyse – jų tai nepalies niekaip.

Ar čia kurstau kažkokias liguistas revoliucijas, oj gink Dieve ne, aš tiesiog turiu lakią fantaziją, o šioji fantazija yra grįsta mano asmenine patirtimi. Ji gali sutapti gali šiek tiek ar gerokai prasilenkti su realybe, bet gali būti netgi ir taip, kad ateities realybė bus tokia fantastiška, kad... trūksta žodžių...

 - - - -

Norit sužinoti kas šiandieninėje realybėje yra tikroji fantazija? Mielieji, jūs pasižiūrėkit į Kiniją: ten suserga 10-100 žmonių per dieną. Taip taip, ten, daugiausia pasaulyje gyventojų turinčioje šalyje (kurioje gyvena 3.5 karto daugiau nei JAV), per dieną (tarkim 24/10/20) susirgo 15 žmonių, kuomet Lietuvoje vien tik vakar susirgo arti 500, tačiau LT už Kiniją yra mažesnė beveik 500 kartų. Realiai vakar Kinijoje turėjo susirgti realiais, masteliais kalbant, bent jau ketvirtis milijono gyventojų, o susirgo 15 žmonių. Beje, kai prieš koroną kinų delegacija kažkada atvyko į LT tai šie pasidomėjo lietuvių, jų paklausdami kiek mūsų šaly (LT) gyvena gyventojų. Mūsų delegacija atsake beveik 3 mln., tada jie: „ne ne tai čia priemiesty. Mes klausiame kiek gyvena jūsų visoje šalyje gyventojų“. Tai kai mes atsakome, kad beveik 3 mln. jie tiesiog netikėdami krūpteli pečiais, nes jie negali tuo patikėti veikiausiai :D Na, o aš savo ruožtu, negaliu patikėti jų susirgimų skaičiais.

- - - -