Dar kartą apie Rusiją ir jos izoliaciją nuo likusio pasaulio...

Rusija pastaruoju metu pati save vis labiau izoliuoja nuo kitų pasaulio valstybių ypač – Vakarų. Vakarai taiko Rusijai sankcijas vieną po kitos būtent dėl to, kad Rusija meluoja apie tai kas vyksta Ukrainoje. Negana to, rublis krenta ir kone kiekvieną dieną sugeba pasiekti antirekordines žemumas dolerio atžvilgiu. Dar negana to, nafta (o tuo pačiu ir dujos) yra nukritusios neįtikėtinai žemai. Iš Rusijos jau kelerius metus iš eilės „bėga“ investuotojai su savo investiciniais portfeliais arba kapitalu. Dar negana to, pradėjo iš Rusijos bėgti patys rusų verslininkai, nes, kaip kai kurie atvirai prisipažįsta, buvo persekiojami arba kiti tiesiog nebeapsikentę esamomis sąlygomis, palieka šalį... Tai skamba tragiškai. Manau visi sutiksite, kad Rusija specialiai ar pati to nenorėdama (norėjo kaip geriau, o išėjo kaip visada) sugeba izoliuoti save nuo pasaulio ir tai vyksta tarsi su tam tikru pagreičiu.

Turbūt visi žinote, kad Rusijoje naudojama cenzūra: (atrinkti!) rusų žurnalistai skleidžia Kremliaus propagandą Rusijos gyventojams. Iš esmės, ten egzistuoja veikiausiai tik viena (monopolinė) nuomonė kai kuriomis temomis , na, tarkime, užsienio politikos klausimais ar JAV klausimai, ar Krymo klausimais, ar Ukrainos klausimais... Veikiausiai pastaraisiais klausimais egzistuoja tik po vieną nuomonę ir taip visos šalies mastu. Toji nuomonė, greičiausiai, yra Kremliaus padiktuota atrinktiesiems žurnalistams, o pastarieji visais kanalais tą pačią nuomonę ištransliuoja visai valstybei.

Man sudėtinga aiškinti kokią tai turi reikšmę pačių rusų mentalitetui ir pasaulio suvokimui. Aš šia tema galėčiau rašyti galbūt visą savaitę, bet tai neturėtų labai jau didelės prasmės, o tiksliau turėtų, veikiausiai, neigiamą, nes sugaiščiau begales laiko. Tad verčiau aš jums pacituosiu G. Orwell‘o 1984 – uosius. Toje utopinėje knygoje vaizduojama, kad pasaulyje egzistuoja 3 supervalstybės: Okeanija, Eurazija, Rytazija. Tarkim Okeanija visuomet būna sąjungoje su Eurazija (arba Rytazija) ir kariauja iki paliaubų su Rytazija (arba Eurazija), o kai paskelbia paliaubas, tai pasikeičia sąjungininkas ir priešas, na o visi dokumentai ir kiti daiktiniai įrodymai yra sunaikinami. Na tarkime, po savaitės Okeanijos gyventojas jau nė su žiburiu nerastų, kad Okeanija nors kada gyvenime buvo kariavusi su Eurazija, nors, tarkim, prieš kelias dienas ji kariavo :) Taigi jums leidus aš šioje vietoje pradedu citavimą iš 1984: „Okeanijos pilietis niekada neturi progos pamatyti Eurazijos ar Rytazijos pilietį, jam draudžiama mokėti užsienio kalbas. Gavęs progą bendrauti su užsieniečiais, jis pamatytų, kad jie yra panašūs į jį padarai ir kad dauguma iš to, kas jam apie juos pasakota – melas. Uždaras pasaulis, kuriame jis gyvena, būtų pažeistas, dingtų baimė, neapykanta bei tikrumas savo teisumu, kuriuo remiasi visa jo moralė.“ Man tai kažkuo primena Rusijos piliečius. Man kažkodėl atrodo, kad jie per žiniasklaidos priemones yra tarsi nuteikinėjami prieš kitas valstybes: Ukrainą, ES valstybes, JAV ir t.t. ir panašiai. Rusijos pilietis, kaip ir jo valstybė, gyvena izoliuotai nuo pasaulio, jis yra užsidaręs savo kiaute. Toks pilietis gyvena propagandos baimėje ir neapykantoje kitoms valstybėms (veikiausiai, ypatingą vietą čia užimtų JAV). Toks ruso įsitikinimas kaip mat išgaruotų jei jis pradėtų bendrauti su kitais, ne vien tik su tais pačiais rusais ar baltarusiais. Toks bendravimas būtų įmanomas, iš esmės, tik tuomet, jei dingtų (savi)izoliacijos jausmas. Rusai yra geri žmonės, aš nieko blogo prieš juos negaliu pasakyti kaip apie piliečius, kaip apie paprastus žmones, tačiau faktas tame, kad jie yra nuteikinėjami priešiškai kitų šalių atžvilgiu. Tokiu būdu jų galvose tarsi ir sukuriamos: projekcijos, vizijos, siurrealistiniai vaizdiniai, vaiduokliai, baubai, baimės, neapykantos, įtarinėjamai... Kitaip sakant, iškreiptos realybės žiniasklaida žmonių galvose ir sukuria iškreiptą realybę: jie nebūna objektyvūs įvairiais klausimais, o būna subjektyvūs: nuomonės įvairiais (ypač politiniais) klausimais būna pagrįstas nebūtais faktais ir/arba emocijomis... Taigi rusas yra įsitikinęs savo teisumu ir tuo teisumu remiasi visa jo moralė... kodėl jis taip klaidingai įsitikinęs? Atsakymas yra G.Orwello 1984 – ųjų mano tik ką cituotoje ištraukoje... :)