Trumpas pasakojimas apie chazarus ir Aškenazius. Arba kodėl daugelis Europos ir dabartinio Izraelio žydų atrodo visai kaip europiečiai?

Labai įdomus žiniatinklis (arba spauda.lt) mums rašo apie chazarus. Aš skaičiau straipsnelį vien tik smalsumo vedinas: norėjau sužinoti apie šią senovės tautą, o dar tiksliau: tautų katilą arba, kitaip sakant, valstybę ar imperiją iškilusią ne tautiniu pagrindu. Beskaitydamas tekstus vakar ir užvakar apie Pavolgio bulgarus, atradau būtent šią valstybę arba kaganatą, kuris buvo vadintas chazarų kaganatu. Mano dėmesį patraukė tai, jog Vikipedijoje iš karto pamačiau, jog chazarų kaganatas išpažino judaizmą. Kažkada seniau t.y. prieš kokius 5-6 metus teko girdėti teoriją (kai kurie tai netgi pavadintų sąmokslo teorija), jog kai kurie žydai, o galbūt, dauguma jų, visgi atrodo kaip tikrų tikriausi europiečiai, o ne taip kaip jie turėtų atrodyti. Mano supratimu, žydai turėtų atrodyti taip kaip atrodo šalimais gyvenę arabai. Ir prašau nepradėkite man prikabinėti rasizmo ar antisemitizmo, nes juk tarkime britai nukeliavę į Australiją ir joje apsigyvenę jau kelis šimtmečius juk nepradeda atrodyti kaip vietiniai aborigenai? Kodėl gi ne? Galbūt todėl, kad išvaizdos pakitimai atsiranda ne per kelis šimtmečius, o mažų mažiausiai per kelis tūkstantmečius.

Taigi po šio preliudo dabar galite susidaryti įspūdį apie ką bus kalbama toliau tekste. Na jeigu kas nors dar to įspūdžio nesusidarėte, tai belieka pasakyti, jog trumpai atpasakosiu chazarų kaganato istoriją, o taip pat paminėsiu ir Aškenazius. Taip pat labai prašau manęs neminėti bloguoju, nes aš nesu kažkoks XX a. nacių darbelių propaguotojas ar jų fanatikas. Tikrai ne. Man tik patinka istorija. Dėl mano tekstuose būdingo diletantiškumo perspėju iškart, jog tai gali būti klaidinga istorijos interpretacija, nes čia aš įterpiu ir savo požiūrį bei samprotavimus. Taip pat noriu pasakyti, jog įvedęs youtubėje chazarus ir Aškenazius, pastebėjau už to slypinčią didžiulę sąmokslo teorijos naštą. Tad pasakysiu, kad šiomis teorijomis nesidomėjau kol kas ir, galimas dalykas, kad domėtis neteks, bet visgi, kad ir diletantiškai nagrinėsiu tekstus, privalėsiu prieiti prie savo paties intuityvios nuomonės nagrinėjama tematika. Galimas dalykas, kad toji nuomonė bent kažkuria dalimi bus palanki kažkuriai iš sąmokslo teorijų variacijai, bet dar kartą kartoju, mano nuomonė bus nepriklausoma nuo jokių sąmokslų, tad prašau neklijuoti man jokių etikečių. Taigi, visų pirma, pradėsiu nagrinėti ir pildyti savo žinių spragas nuo chazarų, po to, galimas dalykas, jog šiek tiek „užkabinsiu“ ir Aškenazius bei, galiausiai, bus pateiktas mano paties nepriklausomas verdiktas remiantis čia pateikiamomis nuorodomis.

Vartiklyje pateikiama, jog chazarų kalba laikoma mirusia... Chazarai buvo Vidurinės Azijos tiurkų tauta. Pasirodė lygumų Dagestane iškart po hunų antplūdžio.  [...]

Viduramžių legendose chazarai pateikiami kaip Nojaus palikuonio Togarmės palikuonys. Žydų tekstuose jie kartais laikyti Simeono giminės palikuonimis...

Viena iš versijų apie chazarus yra ta, jog šis kaganatas buvo ne etninis, o socialinis darinys.

Dėl jų kilmės išsakytos šios hipotezės: 1) hunų genties akacijų, Europoje žinomos nuo V a., palikuonys; 2) kilę iš uigurų, centrinės Azijos genties ko-sa; 3) eutalitų , migravusių į Kaukazą iš Chorasaro (rytų Irano), palikuonys; 4) populiariausia, kad kilo iš ogurų, savitų ir vėliau Altajaus tiurkų sudarytos sąjungos.

(...) Chazarų valdytojai kvietėsi pabėgėlius iš Bizantijos ir Persijos apsigyventi jų šalyje. Šių pabėgėlių poveikyje, chazarai palaikė judaizmą priimtina religija sau ir daugelis priėmė žydų tikėjimą (838 m. valdovas Bulanas). (...)

Pradžioje gyveno į šiaurę nuo Derbento (Dagestane). O aukščiausio pakilimo metu CHazarija apėmė Pietų Rusijos, Šiaurės Kaukazo, Rytų Ukrainos, Krymo, Vakarų Kazachstano ir šiaurės vakarų Uzbekistano kraštus. Prisimenant vakarykštę temą Apie čiuvašų „protėvius“, verta paminėti ir bulgarus: per VII a. (jie ir ne tik jie) pateko į chazarų jurisdikciją. Kai kuriuos bulgarus (vadovaujamus Asparucho) privertė pasitraukti į (dabartinę) Bulgariją, o kiti bulgarai pabėgo į Volgos aukštupį, kur įkūrė nepriklausomą Volgos bulgarų valstybę. Verta paminėti, kad senoji Bulgarija, dar prieš chazarams pasidarant galingiems ir įtakingiems, buvo daugmaž dabartinėje Ukrainos teritorijoje. Įdomu tai, kad ne bulgarai įkūrė Kijevą, nes Kijevo pavadinimas yra chazarų kalbos kilmės (Ky – upės krantas, jev – gyventojai). Kita vertus, gali būti ir taip, jog šie tą kraštą tik taip vadino būtent chazarai, o kitos tautos tą pavadinimą tik atkartodavo, tad čia vėlgi galimos spekuliacijos. Kita vertus, jei pažiūrėtume į cahzarų kaganato valdų žemėlapį, tai aiškiai matome, jog Kijevas patenka į chazarų jurisdikciją apie 850 – uosius metus. Tokias valdas jie sugebėjo pasiekti, nes dar nebuvo susikūrusi Kijevo Rusia arba galbūt ties tais metais ir buvo susikūrusi jau, tačiau dar tik atsirado pirmieji valdžios ženklai variagų dėka. Jau po šimtmečio Kijevo Rusia sumažins chazarų teritoriją kokius tris ar keturis kartus, nes bus įveiktas vienas iš pagrindinių chazarų forpostų – Sarkelė ir Itilis.

Štai čia prasideda įdomumai. Nes Kijevo Rusia nukeliavo iki Sarkelės ir Itilio, o toliau dėl nežinomų priežasčių nebesibrovė ir patraukė Balkanų link. Tačiau Mongolų imperija, kuri, pasirodo, buvo didžiausia vienalytė imperija pasaulio istorijoje, gyvavusi 1206-1368 metais, užkariavo „viską“, na beveik viską: nukeliavo iki pat LDK. Tačiau chazarams buvo „chaną“, nes Čingis-chanas buvo negailestingas, tad chazarai, kurie išpažino judaizmą, traukėsi į vakarus: „chazarų tauta neišnyko – kai kurie migravo į vakarus, Vengriją, Rumuniją ir Lenkiją, susimaišydami su vietinėmis žydų bendruomenėmis.“  [...]  

„Ypač svarbiu veiksniu kaganatui tapo tai, kad jo teritorijoje gyveno daug žydų bendruomenių. Žydai į Chazariją vyko iš dviejų vietų: Artimųjų rytų ir Bizantijos. Dagestane judėjų bendruomenės susidarė VI a. po Mazdakėjų sukilimo Irane. Judėjų tikėjimo plitimas buvo ilgas procesas. Ortodoksinio judaizmo (rabiniškojo) įsigalėjimas susijęs su karaliaus Obadijos veikla, stačiusį sinagogas ir įvedusį Mišną ir Talmudą... Obadijos veikla, prasidėjo kažkur VIII – IX a. sandūroje... Į Chazariją ėmė keltis žydai iš kitų šalių. Ypač masiška migracija buvo valdant Juozapui, kai Bizantijoje prasidėjo žydų persekiojimai... Vis tik ne viskas vyko sklandžiai. Žydų pamokslininkai sunkiai pagrindė judėjišką kagano ir jo aplinkos kiltį, nes pagal judaizmą kitataučiai negali būti tikraisiais judėjais – ir to nesugebėjo padaryti visoms į kaganatą įeinančioms tautoms. Tad judaizmas ne jungė, o skaidė ir taip netvirtą valstybinį darinį... “ [...]

„Paskutinį kartą rusų metraščiuose chazarai paminimi 1079 m. žinoma atskiri chazarų-judėjų persikėlimai į Centrinę Europą, kur jie įsiliejo į žydų-aškenazių gretas.“

Taigi pastaruosius tekstus citavau iš Vartiklio ir, ten lyginant su Vikipedija, buvo pateikta pakankamai išsami informacija apie chazarus. Vikipedijoje gi tema apie chazarus yra labai miglota: pasakoma jog šie perėmė judaizmą ir teigiama, kad „jų palikuonys šiuo metu plačiai paplitę po pasaulį“. Keisčiausia yra tai jog chazarų palikuonimis įvardijami karaimai. Galbūt karaimai, kaip chazarų palikuonys yra įvardijami todėl, kad jų kalba yra artima Krymo totorių ir jau mirusios polovcų ir chazarų kalboms, tačiau jie anaiptol nėra plačiai paplitę po pasaulį: Lietuvoje ~ 270; Ukrainoje ~ 1200; Rusijoje ~ 360; Lenkijoje ~ 340; Turkijoje – keliasdešimt, na o visame pasaulyje karaimų tėra tik apie 8500. Jų tikėjimas – tarpinė judaizmo atšaka, tiki Senuoju Testamentu. Apie Chazarų kaganatą Vikipedija užsimena taip pat labai glaustai...

Taigi dar aptarkime ar, tiksliau pasakius, apibendrinkime vieną iš paskutiniųjų aspektų apie chazarus ir jų religiją bei kur link jie judėjo, kuomet byrėjo jų kaganatas (tai vyko XI amžiuje). Taigi, kaip jau buvo cituota anksčiau, rusų metraščiuose minima, jog nusilpus kaganatui chazarai, išpažinę judaizmą persikėlė į centrinę Europą, kur „įsiliejo į žydų-aškenazių gretas“. Chazarai, reikia tatai visgi pabrėžti, nes tai yra neatsiejama istorijos dalis, nebuvo žydai: jie tik perėmė šią monoteistinę religiją ir po to kvietėsi žydus iš kitų kraštų įsikurti Chazarijoje. Taip pat reikia nepamiršti šio fakto: „Žydų pamokslininkai sunkiai pagrindė judėjišką kagano ir jo aplinkos kiltį, nes pagal judaizmą kitataučiai negali būti tikraisiais judėjais – ir to nesugebėjo padaryti visoms į kaganatą įeinančioms tautoms.“ Taigi pagal idėją žydas ir jo religija – judaizmas, anksčiau buvo manyta ir veikiausia skelbiama iki pat šių dienų, jog yra neatsiejama vienas nuo kito. Visgi Chazarai ne visi buvo tikri žydai, o, veikiausiai, tik menka jų dalis... Taigi nežydai iš prigimties perėmė judaizmą, kurį pagal idėją perimti tegalį tik žydai :) Gaunama šiokia tokia sumaištis čia. Mano supratimu, čia yra nemažai klausimų, o gal, taip pat ir atsakymų dėl ko daugelis europietiškųjų žydų atrodo visai taip kaip ir europiečiai, nors mąstant logiškai, visi žydai, turėtų būti labiau panašūs į arabus, negu į europiečius. Viską sudėliojus į lentynas mes matome, jog dalis žydų yra absoliučiai niekuo nesiskiriantys nuo europiečių arba kai kurie jų turintys netgi azijietiškų bruožų, o kita dalis yra panašesnė į arabus.

Į lentynas padeda viską sudėlioti pasakymas, jog chazarai, griūvant jų valstybei, emigravo daugiausia į centrinę Europą ir susiliejo su Aškenaziais. Tinklapio zydai.lt terminų žodynėlyje teigiama, jog „Aškenaziai – žydai, gyvenę Aškenaze (taip viduramžiais hebrajų kalba buvo vadinama Vokietija), ir jų palikuonys. Prieš Antrąjį pasaulinį karą 90% pasaulio žydų buvo Aškenaziai; jų kalba buvo jidiš. Didžioji Europos Aškenazių dalis buvo sunaikinta per Holokaustą. Aškenaziai sudaro apie pusę Izraelio žydų gyventojų“. Taigi šis žydų žodynėlis taip pat puikiai paaiškina kodėl labai jau nemaža dalis šiuolaikinių žydų visgi atrodo visai kaip europiečiai.  

Aš nelabai suprantu, kam reikia čia kelti kažkokias sąmokslo teorijas, kurios, kartais, veikiausiai, išsirutulioja netgi iki didžiulių kraštutinumų... Mano supratimu tai, ką esu pacitavęs iš Vartiklio.lt puslapio apie chazarus (be to, nors ir negausiai, tačiau Vikipedija tatai tik patvirtina), kodėl nemaža dalis žydų atrodo visai kaip europiečiai yra būtent dėl to, kad chazarai buvo perėmę judaizmo religiją, kurios pagal idėją, veikiausiai, neturėjo propaguoti, nes, mano supratimu, religiją „paveldi“ tik tikri žydai, na o taip jau senai (mažų mažiausiai kokius 1300 metų) nebėra. Tokiai temai plėtoti, veikiausiai, nėra ribų: štai lrtytas. lt rašo, jog „Elhalkas (mokslininkas) nustatė, jog Europos žydai turi paveldėtų požymių, aiškiai susijusių su Kaukazu, tačiau taip pat su Artimaisiais Rytais, nors jų buvo mažiau.

Mokslininkas teigia, kad šio tyrimo rezultatai aiškiai pagrindžia alternatyvią prielaidą, vadinamą chazarų hipoteze“.

Taip pat straipsnyje teigiama, kad „Iš Europos kilę žydai, dažnai vadinami Aškenaziais, šiuo metu sudaro 90 procentų tarp pasaulyje gyvenančių daugiau nei 13 mln. žydų.“

Na ir pabaigai pacituosiu rusų mokslininko interviu vardan to, jei koks nors maniakas pradės mane kaltinti nebūtais dalykais:

“Koročkinas. – Kyla klausimas: ar apskritai esama sugebėjimų ir talentų, kuriuos lemia tautybė? Didysis Afrikos poetas ir filosofas Leopoldas Sengoras, kurio neįmanoma įtarti turint rasistinių pažiūrų, manė, kad Kūrėjas baltųjų, juodųjų ir geltonųjų rases sutvėrė pagal tris žmogaus psichikos savybes – racionalumą, intuiciją ir emocijas. Šios savybės būdingos visoms trims rasėms, tačiau kiekvieną apibūdina kurios nors vyravimas. Baltieji – itin racionalūs, juodieji – emocingi, o geltonieji garsėja intuicija. Ugdant šias savybes, visi kartu jie optimaliai įkūnija Dieviškąjį sumanymą. Žinoma, galima ginčytis dėl L. Sengoro nuomonės, tačiau tam tikrus elgesio ypatumus ir polinkius tautybė gali nulemti. Manau, niekas pernelyg neprieštaraus, kad italai – geriausi pasaulyje dainininkai, brazilai – futbolininkai, žydai – smuikininkai. Rusai ir vokiečiai gerai išmanė chemiją, filosofiją ir aviaciją, japonai – taikomąsias mokslo sritis. Tai nereiškia, kad kitos tautos šiose srityse visiškai nepasireiškė. Jeigu sutinkate, jokiu būdu nesate rasistas. Rasizmas – vienos tautos pripažinimas pranašesne prieš kitas. Tokia tezė nepriimtina. Prieš Dievą visi lygūs! Nėra aukštų ir žemų, gerų ir blogų rasių bei tautų. Yra geri ir blogi žmonės. Kiekvienoje tautoje jų pakanka. Įvairių tautybių žmonės gali mokytis gerai ar blogai. Mūsų klasėje buvo du geri mokiniai: aš – rusas ir mano geriausias draugas – žydas. Buvo ir du blogi. Taip pat vienas – rusas, kitas – žydas.“