lakoniškas tekstelis apie finougrus

Pasak žodynas.lt sudarytojų, terminas finougrai reiškia: „suomių, estų, marių, vengrų, chantų ir kitomis giminiškomis kalbomis kalbančių tautų visuma: finougrų kalbos.“

informaciją kurią čia pateiksiu tik iš Vikipedijos, nes šioje internetinėje enciklopedijoje yra visai nemažai sauso teksto apie finougrus. Tad šis mano rašomas tekstas, greičiausiai, tebus tik savotiškas Vikipedijos konspektas..., kuris, galbūt, bus praplėstas nebent ateityje...

Vikipedijos temoje apie finougrus, teigiama, jog „Finougrai – istorinė etninė – lingvistinė tautų grupė, kalbanti finougrų kalbomis... Gyvena Rytų ir Šiaurės Europoje bei Vakarų Sibire. Nors finougrų kalbos visiškai skirtingos negu indoeuropiečių, tačiau etniškai ir genetiškai finougrai nuo kitų Europos tautų nesiskiria, tik samių mitochondrinė DNR yra nebūdinga daugeliui europiečių, o panaši į pirmųjų Europos gyventojų bei baskų“. [...]

„Naujausiais lingvistiniais duomenimis Uralo kalbų protėvynė buvo apie Kamos upę ar, žiūrint plačiau, tarp didžiojo Volgos vingio ir Uralo kalnų. Uralo prokalnės skilimas ir išplitimas datuojamas maždaug 2000 m. pr. Kr.“ [...]

„Per visą bronzos amžių nusistovėjo aiškios sienos tarp finougrų ir baltų, kristalizavosi finų atšakos: Pabaltijo finai, Pavolgio finai, Permės finai.“ [...]

„Nuo erų sandūros atsirado pirmieji rašytiniai šaltiniai apie šias tautas, daugiausia apie Pabaltijo finus. Tacitas mini tautą fenni (tikriausiai samių protėvius), vėliau Ptolomėjus (finus). Taip pat minima tauta aisčiai (Estijai), kuri gali būti arba baltų, arba finų paminėjimas.“

Vikipedija mums praneša, jog „VII amžiuje į baltų ir finougrų arealą iš pietvakarių migravo rytų slavai, kurie sunaikino didelę dalį vietos genčių, įsitvirtindami viduriniame ruože ir geografiškai atskirdami Pabaltijo finus nuo Pavolgis finų“. Taigi pasak šio teiginio, galima daryti dvi hipotetines išvadas: 1) kuomet slavai dar neatskyrė Pabaltijo ir Pavolgio finų, tai tarp tos didžiulio ploto žemės gyvavo finougrai (?); 2) kita versija galėtų būti tokia, jog slavai, priešingai negu kitos tautelės, buvo palyginti karingi, tad finougrai negalėjo laisvai sau migruoti rytų vakarų krytimis, kaip kad galbūt galėjo anksčiau... Visgi mano spėjimus patvirtina tik ką atrastas žemėlapis, jog pakankamai įtikinama yra mano pirmoji hipotetinė versija.

„Slavai mini tokias gentis kaip čiudai, meriai, muromai, vesiai, mordviai, čeremisai, meščerai, permiai, pečerai ir kt.“ Taip pat minima, jog variagai pradėjo tyrinėti finų žemes ir kai kurie šiauriniai finai kartu su savais sukūrė Rusios kaganatą.

Be Vengrijos, Suomijos, Estijos, nėra daugiau valstybinių finougrų tautų darinių: „likusios finougrų gentys smarkiai asimiliavosi su rusais, latviais, dalis yra nykstančios, jas sudaro keli šimtai žmonių“.

Įdomi pastraipa Vikipedijoje: „finougriškoji tapatybė“. Čia teigiama, jog tokios tautos kaip suomiai ar vengrai buvo savotiškai izoliuotos dėl kalbinių barjerų. Vengrai norėjo labai būti geriau karingųjų mongolų ar tiurkų palikuonimis negu, ugrų palikuonimis. Įdomu tai, kad pastraipoje savotiškai tarsi sufleruojama: jeigu nori, kad būtų taip – bus, nes teigiama, jog „žinoma, kad tautos, priklausančios tai pačiai kalbinei šeimai nebūtinai turi būti kultūriškai artimos. Kartais tautos tiesiog pakeičia kalbą.“

Nieko negaliu pridurti kol kas. Manyčiau, jog reikėtų išnagrinėti dar visas esamas ar/ ir buvusias finougrų tautas... Įdomus pastebėjimas yra tiesiog tas, jog finougrai atkeliavo iš Pavolgio... Toje teritorijoje, Europos ir Azijos sandūroje, jie gyveno ne vieną tūkstantmetį. Tie, kurie surizikavo ir atsikėlė į Europą – galų gale sugebėjo sukurti savas valstybes, na o tos finougrų gentys, kurios vis dar tebėra Pavolgyje, mano manymu, po truputį nyksta (štai vienas iš pavyzdžių: 1917 m. kilus Rusijos Spalio revoliucijai, mariai prisijungė prie totorių įkurtos Idelio-Uralo valstybės. 1920 m. sugrįžus sovietų valdžiai, suformuota Marių autonominė tarybinė sovietų respublika. Jos teritorija teapėmė mažesnę dalį visos Marimlandės ir vos pusę marių populiacijos. Ši situacija išlieka iki mūsų dienų, po to kai autonominė respublika paversta Marių respublika Rusijos Federacijos sudėtyje.).