Šis bei tas apie Čiuvašiją - Pavolgio bulgarų palikuonis bei žiupsnelis apie finougrus (marius).

Pas mane temos gimsta berašant tekstą. Priešingai negu kiti, aš neišstudijuoju dalykų (nors taip irgi būna, tačiau gana retai), o daugiausiai rašau tema apie kurią galvoju jau kuris laikas ir, kas keisčiausia, tik parašęs teksto įžangą aš pradedu kiek išsamesnes paieškas arba tiesiog rašau savo samprotavimus vienokia ar kitokia pasirinkta tema. Tekstas gimsta ieškant atsakymų į mano paties iškeltą klausimą čia ir dabar, tad rašliava būna pakankamai nevykusi bei diletantiška. Kita vertus, moksliniam darbui, ar tyrimams (t.y. kai perskaitoma kone tūkstančiai straipsnių bei keliasdešimt knygų pasirinkta tema) nėra ir, veikiausiai, nebus vietos, o tiksliau, laiko. Tačiau šių netgi diletantiškų kūrinių rengėjas džiaugsis juos sukūręs, nes bent jau užkabins temą. Šiame tekste, veikiausiai, bus kalbama apie kai kurias Europos tautas remiantis (greičiausiai) vien tik tai Vikipedija bei pateiksiu savo samprotavimus. Taigi po šio tekstinio preliudo, jums leidus, pradedu nagrinėti temą.

O tema užgimė tiesiog vakar. Taip jau atsitiko, kad mano prosenelė buvo čiuvašė. Tad stengiausi suprasti ir pažinti dar kartą čiuvašus. Kitaip sakant, mane domino toji tema, nes norėjau pasitikslinti tai ką jau senai žinojau apie juos. Tad pradėjau landžioti po Vikipedijos puslapius bei Rusijos Federacijos, Europos bei centrinės Azijos žemėlapius. Taigi čiuvašų temą paliesiu karts nuo karto, nes tai yra mano teksto pagrindinė varomoji jėga, nes be jų, o tiksliau, jei mano prosenelė nebūtų buvusi čiuvašė, tai, natūralu, niekada šis tekstas nebūtų parašytas.

Kai atsiduriame senovėje t.y. iki kokio IX amžiaus, o, kai kuriais tautų atvejais netgi dar vėliau, tai gauname pakankamai miglotus duomenis iš kur viena ar kita tauta yra atkeliavusi, kur migravo, kodėl migravo, su kuriomis tautomis draugavo, o kuriomis – kariavo.Kalbant konkrečiai apie čiuvašus, tai Vikipedija mums praneša, kad čiuvašai, visų pirma, nėra indoeuropiečiai: priskiriami prie Altajaus kalbų grupės. Pastarąją sudaro 3 pagrindinės kalbų šeimos: tungūzų-mandžiūrių, mongolų bei tiurkų kalbos. Pastarajai Altajaus kalbos atšakai ir priklauso čiuvašai.

Pagal šių dienų gyventojų surašymo duomenis, čiuvašų yra ir Ukrainoje (~ 10 tūkst.), ir Uzbekijoje (~14 tūkst.), ir Kazachstane (~22 tūkst.), tačiau daugiausia jų gyvena Rusijos Federacijoje (1 mln. 637 tūkst.) kur yra netgi Čiuvašijos Federacinė Respublika Rusijoje, kuri šiaurėje besiriboja su Marių Respublika (apie juos dar kalbėsiu taip pat), vakaruose – Žemutinio Naugardo Sritimi, rytuose – Tatarstanu. Keisčiausia yra tai, kad mano prosenelė gyveno visą savo gyvenimą šalia Čeliabinsko (milijoninio miesto), kuris yra į rytus nuo Čiuvašijos, o mano pro proseneliai, kitaip sakant, mano prosenelės tėvai taip pat negyveno Čiuvašijoje, nors ir buvo jau kiek arčiau to krašto, nes gyveno Žemutiniame Naugarde.

Pagal žodyną, čiuvašas reiškia „tos tautos žmogus“. Taigi pakalbėkime apie šia tautą. Pradėkime nuo kalbos. Kaip jau buvo minėta, jie kalba čiuvašų kalba, kuri priklauso tiurkų kalbų grupei. Vikipedija taip pat mums praneša, kad ši kalba „tai vienintelė išlikusi vakarų tiurkų kalba... Dėl priklausymo skirtingai atšakai, čiuvašų kalba nėra lengvai suprantama kitų tiurkų kalbų vartotojams. Seniau netgi buvo laikoma, kad čiuvašų kalba yra tiurkizuota finougrų kalba.“

Visgi apie čiuvašus Vikipedija mums ne itin daug praneša, nes kiek daugiau parašyta yra apie fino-ugrų tautelę, gyvenusią (ir tebegyvenančią) kitame upės (Volgos) krante, kurių yra dukart mažiau negu čiuvašų. Visgi mariai atkeliavo gerokai seniau negu čiuvašai: „Marių tautos ištakos – VIII – III a. pr. m. e. Ananjino kultūra. “ Būtent dėka šio Vikipedijos teksto apie marių tautą, mes sužinome kur kas daugiau bei išsamiau ir apie pačius čiuvašus.

Taigi patys čiuvašai atsirado ten kur, iš esmės, dabar ir yra jų autonominė sritis, dėka Pavolgio Bulgarijos imperijos, kurią įkūrė tiurkų kilmės bulgarų gentys... savo genetinę konfederaciją sukūrusi 630-668 m. Ponto stepėje. Imperijai yrant, dalis jų... migravo į šiaurę, palei Volgos upę... apsistojo Volgos ir Kamos santakos teritorijose. Šios teritorijos iki tol buvo gyvenamos Volgos finų genčių. Pasak istorijos šaltinių Bulgarija galų gale buvo nukariauta mongolų 1229 m. ir toji teritorija tapo Aukso ordos dalimi... Vikipedija mums visgi dar praneša, kad bulgarų likučiai vis dar laikėsi Senosios Kazanės tvirtovėje, kurią (tvirtovę ir, savaime suprantama, miestą) ir įkūrė bulgarai. Tame pačiame puslapyje taip pat pranešama, jog, galų gale, Aukso orda užėmė ir tą tvirtovę... , na, o galų gale visa tai tapo Rusijos teritorija (Ivano IV Rūsčiojo laikais).

Taigi matome daug istorijos vingių... senovės Bulgarai, tam tikra prasme, yra svetimi tai teritorijai, jei žiūrėsime į situacija tūkstantmečių perspektyvoje, visai kaip svetima yra ugro – finų kalbinei grupei priklausantys vengrai Europoje. Kita vertus, tam tikru laikotarpiu, kuomet vienos valstybės ar tautos nusilpsta, tai kitos sustiprėja ir tokiu būdu išsiveržia iš primesto jungo bei pradeda plėstis ir migruoti, galbūt vardan to geresnio gyvenimo, galbūt vardan tos pažadėtosios žemės. Kaip ten buvo neaišku, tačiau aš visgi norėčiau dar grįžti prie marių (fino-ugrų) tautelės, kuri gyveno prieš senovės bulgarams pasirodant toje teritorijoje, kurioje dabar, ar bent jau iš dalies, yra čiuvašija. Tiek čiuvašija, tiek ir marių žemės, išlaikė savo tautinį identitetą: visų pirma, papročius ir kalbą. Visgi, mano supratimu, senovės bolgarai, kurių dalis, manyčiau, patapo čiuvašais, tose fino-ugrų žemėse, susimaišė su vietiniais fino-ugrais. Pastarieji, kaip jau minėjau, gyvavo tose žemėse jau nuo pat VIII – III amžiaus prieš mūsų erą, na, o čiuvašai, kurie vadinami Pavolgio bulgarų palikuonimis, (tik) VII-VIII (t.y. praėjus tūkstantmečiui nuo finougrų įsikūrimo) atsikraustė iš šiaurės Kaukazo bei Azovo stepių ir susiliejo su vietinėmis finougrų gentimis. Čiuvašai susiliejo daugiausiai su mariais, tačiau išsaugojo savo kalbą.

Kodėl mane tai domino? Visų pirma, kalbėdamas apie istoriją (bet nebūtinai kalbant vien tik istorijos tematika), aš esu didelis Suomijos gerbėjas :). Kažkada, galbūt beveik prieš dešimtmetį kažkur teko skaityti ar nugirsti, jog finougrai (veikiausiai, ir ugro-finai) atkeliavo iš Sibiro, konkrečiai, kažkur iš teritorijų, esančių šalia Volgos upės. Aš puikiai žinojau, kad būtent ten, toje teritorijoje, juk ir gyvena (tuo metu, ji dar gyveno, nepaisant to fakto, kad jau nebeturėjau gyvųjų tarpe savo senelių...) mano prosenelė. Tad prieš kelerius metus smalsumo vedinas pradėjau nagrinėti tuos žemėlapius ir susipažinti su tautomis, kurios vis dar egzistuoja Pavolgyje. Aš kažkodėl labai norėjau atrasti ir perskaityti, jog čiuvašai priklauso finougrams. Kitaip sakant, kad būtent nuo čiuvašų kilo suomiai ir estai... Visgi, pamenu, kaip nusivyliau perskaitęs, jog čiuvašų kalba priklauso tiurkų kalbos grupei, jog ši kalba priskiriama prie Altajaus kalbų, o netgi ne prie indoeuropiečių. Šį reikalą palikau ramybėje keleriems metams ir karts nuo karto pamąstydavau ta tema: juk jei čiuvašai tiek šimtmečių gyvena šalia finougrų, tai juk jie per tiek metų sugebėjo gerbti viena kitą, viena kitos neužkariaujant, o darniai draugaujant. Ir iš to man išplaukė išvada (kuri pasitvirtino, kuomet vakar tatai perskaičiau Vikipedijoje), jog per tiek šimtmečių čiuvašai kartu su finougrais (daugiausiai mariais) susiliejo ir asimiliavosi, tačiau išsaugojo savas kalbas, dainas, tautinius drabužius bei papročius, kas yra nuostabu. Taigi reziumė būtų tokia: visų pirma, manyje gausiausiai teka lietuvio kraujas, tačiau taip pat turiu ir ruso bei ukrainiečio kraujo, taip pat ir čiuvašo. Tačiau, negana to, kažkuria dalimi, galbūt ne arterijomis, ne venomis, o tik kapiliarais, bet visgi manyje teka ir finougro kraujas. Manau, kad savo ištakas žinoti yra svarbu, todėl ir teko tuo pasidomėti. Taigi šis straipsnis išėjo pakankamai asmeniškas ir nemažas. Būtent dėl šios priežasties, aš neketinu toliau plėstis rašydamas apie kitas tautas: finougrus, slavus, baltus ir germanus. Tatai paliksiu ateičiai. Tautų migracijos ir ištakos mane žavi ir intriguoja jau nuo seno, tad šiek tiek keista man pačiam, jog taip vėlai pradėjau tuo domėtis vėl.

Dar norėčiau pridurti, kad ten ar tose teritorijose kur tautos tik ką pradeda formuotis, yra labai mistifikuojamos: tarkim, visiems teko girdėti apie taip mistifikuotą arijų rasę... Tautos, apvilktos mitologiniais drabužiais, gali susidurti su Guliverio, supermeno ar netgi dievo kompleksu... Nesenai teko skaityti tekstą apie Dugino interpretaciją iš kur atkeliavo rusai... labai mistifikuotas ir dėl to pavojingas tekstas. Tatai aptarsiu vėlesniuose tekstuose... kol kas galiu tik pasakyti kad tatai skaičiau labai įdomiame tinklapyje pavadinimu Vartiklis (vartiklio įkūrėjas teigia, jog kalbininkai šį pavadinimą rekomenduoja vadinti vietoje modemo :) )