Trumpas komentaras apie "klimato kaitą"

Liko valanda iki ėjimo miegot. Ką galima būtų nuveikti per tą laiką konstruktyviai kalbant? Tikrai ne stebuklus. Tačiau norėtųsi trumpai parašyti apie tai ką aš manau apie klimato kaitą trumpai pasakius per gerą pusvalandį laiko, nors  tokios temos tekstui, bent truputį padoresniam atsirasti reikėtų skirti visą dieną su nuorodomis į bent jau į žiniasklaidos straipsnius. Tad čia bus tik blevyzgos arba iš piršto laužta „geltonoji spauda“. Tad nieko nelaukęs ir pradedu.

Mano vienas pagrindinių argumentų, kalbant apie taip vadinamą klimato kaitą yra tas, kad anksčiau, bent jau kiek pats pamenu, tai buvo vadinama „klimato atšilimu“. Tačiau prieš tam tikro laiko tarpą šis pavadinimas pamažu buvo pakeista į „klimato kaitą“. Taigi pirmasis pavadinimas lyg ir sufleruoja labai aiškiai „savo poziciją“: klimatas šyla. Tačiau antrasis pavadinimas, „klimato kaita“, yra be galo abstraktus ir akivaizdžiai gali aprėpti bent dukart daugiau: klimatas gali šilti ir jis gali šalti. Tad remiantis šiuo antruoju pavadinimu, vien tik skaitant šiuos du pavadinime esančius žodžius, taip ir norisi suprasti, jog tie, kurie šį pavadinimą išleido, taip ir nori jį, suprask klimatą, sureguliuoti taip, jog jis tik jokiais būdais nesikeistų. Hmm. Tokiu atveju, toks dalykas atrodytų kaip kova su vėjo malūnais, arba neigimas fakto, kad antrą kartą į tą pačią upę neįbrisi. Būtent dėl tokios vien tik pavadinimo pozicijos „klimato kaita“, man atrodo absurdiška ir beprasmiška.

Dabar visiems norėčiau priminti tai, kad senų senovėje, jei tikėtume darvinizmo teorija, be klimato kaitos, žmogus tikrai nebūtų galėjęs atsirasti, kaip ir kitų floros ir faunos rūšių. Na štai paprasčiausias pavyzdys, kuris paremtų šį mano teiginį yra tas, kad daugmaž prieš 500 mln. metų Žemė buvo užšalusi nuo šiaurės ir pietų ašigalių iki pat ekvatoriaus, įskaičiuojant ir patį ekvatorių, tai yra tą, kur saulė nemeta šešėlio, nes yra zenite. Taigi prieš 500 mln. metų žemė buvo tiesiog apskritas ledo ir sniego luito gabalas. Priminsiu tik tą faktą, kad tuo metu, žmogaus dar nebuvo, tad jo kaltinti dėl tokių katastrofiškų žemės padarinių kaip ir negalime.

Galiu pasakyti netgi dar daugiau: tuo metu, t.y. prieš tą visą žemę apėmusią žiemą, net neegzistavo itin daug rūšių. Taip sakoma, jog žemėje (kurios amžius manoma yra 4,5 mlrd. metų) gyvybė atsirado labai anksti (prieš maždaug 4 mlrd. metų), tačiau ji, toji vadinamoji gyvybės forma ar formos, buvo pakankamai primityvios net 3,5 mlrd. metų, t.y. nuo pat jos atsiradimo iki žemės užšalimo. Kuomet Žemės išsipančiojo iš amžinos žiemos pančių (ugnikalnių išsiveržimų dėka), įvyko Kambro eros ar periodo sprogimas: pradėjo rastis nesuskaičiuojamos gyvybės formos, kurios buvo kur kas sudėtingesnės už tas 3,5 milijardo metų egzistavusias. Sakykit ką norit man, nusmurgėliui ir neišprusėliui, tačiau būtent dėl klimato kaitos, mano manymu, ir suvešėjo flora ir fauna žemėje.

Žemėje didžiųjų ir mažųjų ledynmečių buvo apstu. O paskutinysis iš jų išnyko prieš maždaug 12 tūkstančių metų. Tik tuomet, kai jis nuslinko į atgal ašigalių link, Europoje, bei (veikiausiai) Amerikose pradėjo rastis žmonės, na nes savaime suprantama, jog ten kur keliavo žolėdžiai žvėrys, paskui juos sekė ir grobuonys, kurių nuožmiausias ir pavojingiausias buvo ir tebėra – žmogus.

Žemės atžvilgiu šie keliolika tūkstančių metų yra absoliučiai niekingi skaičiai. Jei mes žemės egzistavimą sutalpintume į 24 valandų laiko skalę, tai šie keliolika tūkstančių metų, kuomet randami protingojo žmogaus pėdsakai Europoje, yra niekingai mažas skaičius ir vargu bau ar būtų galima tai sutalpinti į kelias sekundes. Na dabar nepradėsiu skaičiuoti kiek tų konkrečiai sekundžių yra, nes man tai yra absoliučiai neįdomu ir tai esmės nekeis to fakto, kad žemėje nuolat pasikartojančių ledynmečių buvo, yra (žemės egzistavimo atžvilgiu praėjęs ledynmetis, mano manymu, galėtų būti laikomas kaip dabartinis) ir bus. O kas jau kas, tačiau mokslininkai, mano įsitikinimu, taip sakant, reiškias, jau kuo puikiausiai žino arba mano esą žiną, kad bus sekantis ledynmetis...

Visgi per žiniasklaidą ledynmečių temos girdimos labai retai ir daug dažniau matomi klimato atšilimo padariniai. Žmonės taip pradėjo kaltinti visą žmoniją, tai yra – save pačius (!), kad dėl šių įvykių yra žemėje yra kalti patys žmonės, nes jie prie to labai prisidėjo savąja ūkine/ ekonomine veikla. Dėl CO2 emisijų veikiausiai ateityje bus uždrausta deginti ugnį – pirmąjį ir vienintelį žmonijos atradimą, kurio pagalba žmogaus protėviai galutinai ir visiems laikams užbrėžė ryškų atskirties žymą tarp žvėrių ir žmogaus.

Tačiau mielieji, leiskite jūsų paklausti, kuomet kasmet dega Kalifornijos, Australijos ar Sibiro platybės, ar dėl to kaltinsite taip pat žmogų? O šis degimas vyko šimtus milijonų metų mielieji. Leiskite jums pasakyti šį teiginį jei jūs to dar nežinojote, kad pirmiau atsirado medžiai ir tik po kurio laiko iš jų saulės lopinėlį išsikovojo pievos. O kaip jos tai padarė Darvino evoliucijos terminais kalbant? Jos turėjos savybę greitai išsausėti ir kaitriomis dienomis tapti kone parako statine, kuriai tik tereikėdavo mažos kibirkštėlės, ir tuomet tas pievos gabalas išdegdavo bet tuo pačiu išdegdavo ir nemažas miškų kiekis, kurio vietą užimdavo pievos. O dabar leiskite jums pasakyti tai, ką manau per discovery senai girdėjote: dėl ko jūsų manymu žmogus atsiskyrė nuo beždžionių, nulipo nuo medžių ir pradėjo vaikščioti ir kur jisai vaikščiodavo ir kodėl? O štai atsakymas. Kadangi žmogaus protėvių laikais nemaža teritorijos kasmetinių pievų bei miškų degimo dėka buvo jau užkariauta pievų, tai jose jau ganėsi žvėris, kurie prisitaikė prie šių naujųjų augalų: arkliai, gazelės, antilopės, stumbrai, ožkos ir t.t. taigi ėdesio buvo pievose žolėdžiams, bet taip pat ir grobuonims. Pirmykštis žmogus išmoko vaikščioti stačiomis dėl to, pievose/ savanose, knibždėti knibždėjo ir aukų ir plėšrūnų, na o pirmykštis žmogus atsistojęs ant dviejų kojų lygumų pievose įgydavo savotišką pranašumą prieš kitus keturkojus grobuonis nes, nors ir turėdavo silpnesnę uoslę, regą ar klausą, tačiau atsistojęs ant dviejų kojų galėjo matyti kur kas toliau, o kadangi turėjo daugiau smegenų, galėjo pradėti planuoti kaip susimedžioti grobį, nors ir buvo gerokai silpnesnis už kitus keturkojus plėšrūnus. Tad reziumė tokia, kad dėl miškų gaisrų ir pievų bei savanų atsiradimo dėka, pirmykštis žmogus išmoko vaikščioti. Na ir, jei jums tai ne evoliucija tai tuomet, nežinau kas dar galėtų būti. O miškų gaisrai, mano supratimu turėjo šį bei tą, ką kai kurie šiandien pavadintų „klimato kaita“.

Na, ir dar vienas įdomus dalykas, kurį pats sėdėdamas ir nieko neveikdamas sugalvojau, kai praėjo metai kiti po matytos dokumentikos apie ašigalių ir Grenlandijos nenumaldomą tirpimo pagreitį. Šios dokumentikos metu, kažkoks mokslininkas, kaip visuomet dažniausiai britas, atvyksta į, veikiausiai Grenlandiją, kurioje jis stebi kaip daug ledo ištirpsta kasmet ir išteka į jūrą. Na ir jis pasakoja dėl ko šyla mūsų planeta. Jis pateikia pavyzdį kaip argumentą, jog ledas ir sniegas tesugeria tik 10 procentų visos saulės energijos, o visa kita atspindima, kai tuo tarpu vandenynas sugeria net 90 procentų saulės energijos. Na tokie procentai mane tiesiog pribloškė, nes visada galvodavau, kad vanduo  turėtų būti pakankamai geras energijos atspindys, na galvodavau, kad jis atspinti saulės spindulius gerokai daugiau, pasirodo, buvo ir (yra) priešingai. Na tuomet ir aš susirūpinau... Tačiau.. praėjus tiek laiko, man iškilo štai koks klausimas: ties ašigaliais, taip taip, ten pat, kur yra to ledo ir kur kiekvieną vasarą jo neva tai nutirpsta vis daugiau negu net planavo pagal pačius blogiausius scenarijus, kad ten yra gana šalta net vasarą, netgi tada kuomet saulė net nenusileidžia. Bet kokiu atveju ten, nors ir saulė ridenasi ratu ir nenusileidžia gerą mėnesį (tai priklauso nuo koordinačių platumos) , bet saulė ten vis vien pasirodo arti horizonto net ir vasaros metu, ji nebūna zenite kaip kad būna ties ekvatoriumi, kur ištisus metus diena (arba šviesusis paros metas) trunka 12 valandų, taip tarkime, kad Norvegijos šiaurėje, nebūna, netgi kai saulė šviečia 24 valandas per parą. Net ir tokiu atveju, Norvegijos šiaurėje yra žymiai šalčiau, negu bet kurioje vietovėje ties ekvatoriumi. Kitaip sakant saulės radiacija arba jos teikiama šiluma ar jos energija ties ašigaliais vasaros metu yra nepalyginamai silpnesnė, dėl saulės spindulių kritimo kampo.

O dabar pagalvokite paprasčiausią dalyką: Žemė savotiškai turi savireguliacines funkcijas. Kai tik ties ašigaliais daugiau ledo ištirps, tai daugiau gėlo vandens pateks į jūras ir vandenynus, viena vertus į tai galime žiūrėti kaip į didžiulę katastrofą, kita vertus kaip į savireguliacinį mechanizmą: ištirpus ties ašigaliais daugiau ledo, vanduo ties tomis teritorijomis tampa vis gėlesnis, jei jis tampa gėlesnis, vadinasi, kad jo užšalimo temperatūra yra artimesnė nuliui, kitaip sakant reikės mažesnio šalčio tam, kad užšaltų prie ašigalių esantys vandenynai, taigi kitąmet užšalimo teritorijos bus dar didesnės negu ankstesniais metais. Jūros juk yra druskingos, o druskingas vanduo, kaip žinia užšąla, prie kur kas žemesnės temperatūros negu gėlas vanduo. Štai kodėl keliai yra barstomi druska :) Man tai yra vienas iš pavyzdžių kaip Žemė tapo savotiškas pakankamai darnus savireguliacijos mechanizmas. Netgi jei tarkime, jog ištirps visi ašigalių ledai, savaime suprantama, kad žmonijai tai bus katastrofiniai padariniai, kurie jai kainuos protu nesuvokiamas pinigų sumas, masines migracijas, konfliktus ir t.t. Bet čia tema ne apie tai. Noriu pasakyti tai, kad net jei hipotetiškai kalbant, jog net jei ir ištirptų visi ledynai ties ašigaliais, dėl itin menko saulės radiacijos lygio tose vietovėse, žemė tikrai nepradėtų kažkaip nesuvokiamai šilti.

Bet kokiu atveju, jei prisimintumėte dokumentikas apie žemės praeitį ir joje neva tai ar iš tikro egzistavusius gyvius, tai dinozaurų eros laikotarpyje, žinokite kad net Antarktidoje gyvavo tie patys dinozaurai ir vargu bau ar jie kvaršino savo makaules dėl to, kad toje jų gyvenamoje tuometinėje Antarktidoje nebuvo ledynų, o buvo didžiuliai tropikai, na bent jau taip skelbia matytos kadaise dokumentikos. Beje, remiantis dokumentika, tie patys dinozaurai išnyko dėl asteroido smūgio, o ne dėl to, kad kažkur tai ištirpo ledas ar atsirado ledas, kitaip sakant, jų gyvenimams vadinamoji „klimato kaita“ vargu bau ar turėjo tokią lemiamą įtaką jų egzistencijai, kaip kad asteroido smūgis į Žemę, dėl kurios įvyko grandinė pokyčių, tarp jų ir „klimato kaita“ dėl kurios ir atsirado pagrindas primatams atsirasti, iš kurių išsivystė žmogus, tačiau protingojo žmogaus egzistencija žemėje yra nepalyginamai trumpesnė, negu dinozaurų viešpatavimas. Niekas net negali įsivaizduoti kokį išsivystymo lygį žmonija galėtų pasiekti, jei galėtų egzistuoti tiek milijonų metų, kiek egzistavo dinozaurai. Kita vertus, nieko nėra amžino šiame pasaulyje. Bet apie tai pablevyzgosiu jau kitą kartą.