Ar Jupiteris galėtų tapti antrąja saule?

Pamenu, kai prieš kokį dešimtmetį žiūrėjau A.C. Clarko knygos romanu paremto ir režisuoto kito be galo ir be krašto garsaus režisieriaus S. Kubriko filmą „kosmoso odisėja“ (abi dalis). Labai įdomus filmas bei knyga... Ten galima atrasti daug įdomių dalykų. Tačiau grįžtu prie temos. Taigi 2 filmo pabaigoje Jupiteris įsižiebė kaip... antroji salė. Ir ji buvo matoma žemės danguje taip pat. Buvo matomos 2 saulės vienu metu, ir matant tokį vaizdą, buvo pasakyta, jog kadanors naujos saulės vaikai susitiks su senos salės vaikais.

 

Skamba labai romantiškai. Ir, tiesą sakant, aš kažkodėl tai labai norėčiau, kad Jupiteris taptų antrąja saule. Be abejo, vargu bau, ar tai kada nors taps realybe. Greičiausia ne net ir po milijonų metų, jei tiek žmonija sugebėtų išgyventi. Bet juk pasvajoti mums niekas nedraudžia. Tad čia ir parašysiu savo svaičiojimus.

Jupiteris yra 5 – oji planeta, nuo Saulės, kuris apie ją apsisuka per 12 Žemės metų.  Jei sudėtume visas planetas ir jos mėnulius į 1, tai sudarytų mažiau nei pusę dabartinio Jupiterio. Jupiteris turi audrą, kurios akis, manoma, nesikeičia jau tūkstantmečius. Jis taip pat turi nuostabius, kone meno kūrinius (man asmeniškai) tų audrų sukurtų debesų verpetų raštus.  Jupiteris turi daugybę palydovų: vieni sako iki 50, kiti – iki 80. Tačiau Jupiterio svarbiausias palydovas yra – Europa, kuri, manoma, jog po ledu turi didžiulius plotus vandens. Tiesą sakant, yra manoma, kad to vandens Europa, Jupiterio palydovas, turi daug daugiau, negu visi Žemėje esantys vandenynai, jūros, upės ir ežerai.

Gera būtų pasvajoti, kas galėtų nutikti, jei Jupiteris įsižiebtų kaip maža Saulė, ir kas galėtų nutikti, jei Europa galėtų patekti, į tą gyvybei palankią orbitą (kur yra nei per karšta nei per šalta). Taip, aš puikiai suprantu, kad čia esu svajoklis. Taip, esu mokslinės fantastikos mėgėjas (mane asmeniškai labiausiai domino Saturno palydovas titanas, bet apie tai kitą kart). Bet reikia grįžti prie realybės.

O realybė štai kokia. Tam, kad Jupiteris taptų saule, jam reikia daugiau masės, nes tam, kad taptų saule, nors ir turi iš esmės visus būtinus elementus, kurie yra būdingi saulei, bet masės atžvilgiu lyginant su mažiausia įmanoma žvaigžde, jis yra visiškas nykštukas, o šis dalykas mums sufleruoja tai, kokia milžiniška yra mūsų vietinė saulė, nors ir yra tik vidutiniokė kitų žvaigždžių atžvilgiu. Tai leidžia suvokti gabaritus šiek tiek labiau.

Neturėdamas ką veikti, jutubėj ieškojau ko reikėtų, kad Jupiteris galėtų tapti saule, veikiausiai dėl to, kad buvau prisiminęs „kosmoso odisėjos“ epizodą su dviem saulėmis. Ir labai greitai atradau. Pasirodo, jau tai sumodeliuoti nebėra nieko sunkaus šiais laikais. taigi vienas jutuberis per kelias minutes netgi grafiškai sumodeliavo 74 ar tai 75 Jupiterių kolizijas vienus su kitais, gravitacija sujungė jų mases ir galų gale įsižiebė saulė...  Taigi Jupiteriukas, nors jis kaip planeta yra didelis, bet iki menkutės saulės jam yra laabai toli.

Bet pagalvokime, o kas jei į jo centrą būtų nusiųsta kelios ar keliolika caro bombų? Manau į šį klausimą galėčiau atsakyti ir aš pats. veikiausiai, centro nėra įmanoma pasiekti tokių gigantų ypač jei kalba eina apie itin jautrias smūgiams atomines/ vandenilinis bombas, su kuriomis reikia elgtis ypač atsargiai. Jei būtų numesta gigantiška bombikė, gal net jei ji būtų viskas ką turi žemė, ji iškart susprogtų šalia Jupiterio paviršiaus, ir, žiūrint iš kokio nors Jupiterio mėnulio perspektyvos didžiausios planetos mūsų saulės sistemoje link, tas sprogimas atrodytų veikiausiai kaip menkutė žiežirba, nors tai ir būtų turbūt pats brangiausias fejerverkas, kokį tik žemiečiai galėtų sukurti.    

Visgi manau, kad žemėje yra daugybė svajoklių, o taip pat ir profesorių ir kitų veikėjų/ verslininkų, kurie turi interesų kosmose, ir esu tikras, kad jie apie tai pagalvoja jei ne rimtai, tai bent jau pasvajoja :) Tik veikiausiai yra tai, kad jie galvoja taip: kosmoso užkariavimas/ kolonizavimas yra įmanomas ir jis prasidės, o pradžia bus mūsų saulės sistemoje, o joje pradžių pradžia turi įvykti Mėnulyje ir/arba Marse. Apie bent vieną arba abu pastaruosius būtinai pakalbėsiu glaustai visai netrukus savo sekančiame tekste.