Pirmoji kelionė į Škotiją

Sveiki tie, kurie [ne]tyčia, užklydo čia ir susidomėjo šia pompastiška makulatūra/ virtualiai geltonųjų popiergalių turiniu :)

Temą norėčiau pradėti pasakymu, kad į Škotiją nuvykti planavau (tiksliau pasakius - svajojau) jau kuris laikas. Kaip dabar pamenu, jau 2011 – aisiais, būdamas čia, Anglijoje, labai norėjau aplankyti tą kalnuotą kraštą. Negaliu atsakyti, dėl kokios priežasties aš ten norėjau nuvykti, galbūt dėl kalnų grožio, galbūt dėl žmonių akcento. O galbūt ir viena ir kita, ir dar plius n+k priežasčių.

Metams bėgant, šis noras niekur nedingo, tačiau buvo užslopintas kasdieniniais reikalais. Visgi, kuomet atsirasdavo mintis aplankyti kitas šalis (tokias kaip Islandija, Norvegija, Šveicarija, Italija + Barselona na ir galbūt dar Valensija :D ), pasakydavau sau, kad vis dar tebėra neaplankyta viena šalis, kuri yra arčiausiai manęs ir tol, kol ji nebus aplankyta, tol aš nekeliausiu į kitas šalis.

Metai slinko, darbai keitė darbus, kol galų gale, vieną dieną visi fabrikai ir jų darbai įgriso ir atsirado supratimas, kad vairuoti man yra vienas malonumas, tad kodėl gi man nesujungus šio malonumo su darbu. Tad įsidarbinau... kurjeriu. Na ir vieną dieną manęs laukė 3 dienų kelionė į Škotiją ir atgalios (verslo :D ) darbo reikalais. Šiokia tokia komandiruotė taip sakant (kadangi žmonos neturiu, tad iš komandiruotės grįžau pakankamai ramiai :) ). O tai, ką pamačiau Škotijoje, mane pritrenkė..

Pats kaip žmogus, labai mėgstu filmus apie mokslinę fantastiką, ateivius, kitas planetas, jų gamtovaizdis ir t.t. na esu savotiškas žvaigždžių karų ir žvaigždžių kelio žmogus. Man visuomet tokios temos įdomios pasvaičiojimams. Pats esu lietuvis, Lietuvoje ir praleidau didžiąją savo gyvenimo dalį ir, nors gyvenau, labiausiai kalvotoje LT dalyje, kalnų terminais tai tebuvo lygumos. Tad, manau jūs turite įsivaizduoti, kaip aš troškau pamatyti kalnus. O visa tai dar sujungus su mano pomėgiu mokslinei fantastikai, tai vien nuvykimas į Škotiją man priminė vaizdus, tarsi jie būtų ne iš šio pasaulio. Tie vaizdai man priminė tai, jog aš būčiau atvykęs į kitą planetą. Aš negaliu tiksliai apibūdinti to patirto įspūdžio dėl savo literatūrinio neišprusimo ar šiaip naivumo, bet pasistengsiu praplėsti ankstesnio sakinio mintį. Įsivaizduokit, kad buvo ką tik teraformuota Marso planeta ir į ją jau su kosminiais laivais vyksta pirmieji pionieriai (iš Žemės) apsigyventi. Jie atskrenda, nusileidžia, išsilaipina ant Marso paviršiaus ir... nusiima šalmus. Oras toks pat kaip Žemėje, bet tai dar kažkas visiškai ir absoliučiai naujo, neištirta ir neatrasta – paslaptinga netgi truputėlį mistiška. Tad man tokia buvo Škotija, kurioje: švilpė vėjai, švietė saulė, o po dešimties minučių – jau užpustyta, kalnai kylantys į dangų, kalnai skendintys debesyse ir mistiškoje migloje, o šalimais čiurlena upelis. Tie vaizdai priminė ir rojų, nors jis ir kiek šaltokas, na pavadinkime jį šiaurietišku rojumi tuomet: upelis vinguriuojantis slėnyje, o horizonte kalnas ar kalnų virtinė/ grandinė...

Tad Škotija man atsveria visas kitas norėtas aplankyti šalis (išskyrus tik Italiją ir Barseloną su Valensija :) ), nes ji primena man: Islandiją, Norvegiją, Šveicariją, Naująją Zelandiją. Pagal gyventojų tankį ji panaši į LT (mano manymu asmeniniu, atmetus jos du didžiuosius miestus), o tai ramina, mažina stresą ir dar labiau didina laukinės, gaivališkos ir vikingų laikus ar žiedų valdovo trilogiją primenančią gamtą. Paslaptingumo prideda ir vingiuotu keliu (į/nuo/kalnėn), švilpiant uraganiniam vėjui o aplinkui tave – siūbuoja medžių šakos, visai šalia elniai stebi tave, o kokių 30 - 40 km neteko nei prisivyti nei prasilenkti, nei mane prisivijo kas (nors tuos km tuo metu važiavau itin lėtai ir atsargiai) važiuoji tiesiog tu, ir klausaisi paslaptingos bei gaivališkos galios raibulių, atgarsių... didinga šalis, tiek savo geologine, tiek ir žmonių sukurpta istorija.

Galiu pasakyti tik viena. Kol kas Škotija yra mano kelionių prioritetas nr.1 (po LT, žinoma :) ) ir ji tokia bus tol, kol aš jos neištyrinėsiu iki galo ir nesvarbu kiek laiko tai truks :)