Sveikas dienorašti. Kaip ko ne visada, taip ir dabar, neturiu absoliučiai jokios temos apie ką rašyti, nes iš tikro norisi kalbėti apie viską. Visgi, jei yra „kalbama“ apie viską, tai yra tarsi šakėmis ant vandens rašymas, arba pilstymas iš tuščio į kiaurą, kuomet nėra giliau pakapstomos temos, o tik slysdama paviršiumi. Paviršiumi plaukti ir pasroviui plaukti gali ir atliekos, bet gali ir skrosti per bangų paviršių banglentininkas. Labai norėčiau ir aš taip pamėginti praskrosti teksto prasme, kad jį skaityti būtų pakankamai paprasta. Na, nes karts nuo karto man taip norisi parašliavoti ir stresą nuimti. Dienoraščio forma arba ‚blogo‘ – yra labai gera tokioms mintims reikšti.
Visų pirma, norėčiau pradėti nuo to, kur esu laiko ir erdvės (arba kaip Einšteinas pasakytų – erdvėlaikio) prasme. Esu „žiemos“ atostogose. Jos nekokios. Apie dešimt dienų neišėjau iš namų. Karantinas. Na, o karantino metu juk negalima išeiti iš namų, nebent yra vis dar poreikis į darbą, arba jei vis dar turi pinigų – tuomet į parduotuvę, kiek teko girdėti, vis dar galima. Pinigų turiu, bet ir maisto taip pat, tad nemačiau reikalo vykti į parduotuvę.
Per tas 10 dienų daugiau ar mažiau, domėjausi kaip mes papuolėm į tokią situaciją, kuomet kone visas pasaulis yra taipogi užsidaręs, nes pandemija yra visur, netgi Antarktidoje. Skaičiau „labai įdomią knygą“ (EN kalba), kurioje buvo aprašoma, kokio pasaulio reikėtų tikėtis karantinui ar, tiksliau išsireiškus, pandemijai, nuslūgus. Beje, ši knyga buvo parašyta pandemijos metu, tačiau toje knygoje aprašyti tikslai buvo iškelti pandemijos priešaušry, kitaip sakant, kur kas anksčiau; na o ši pandemija, knygos autoriams, už kurių yra tarptautinės organizacijos, yra tik pretekstas visa tai tik paspartinti; ir ne kartą jie pandemiją lygindavo su karu. Žiūrėjau įvairius dokumentinius filmus, video blogus/ komentarus, apie tos knygos autorius, apie šiandieninę situaciją, apie naujojo tipo ypatingai greitai pagamintus ir net netestuotus skiepus, kuriuos pasaulio vyriausybės ir organizacijos jau yra suteikusios leidimus, skiepyti, nors ir patys gamintojai teigia, kad testavimas nėra pasibaigęs, o pasibaigs tik 2022 – ųjų metų spalio mėnesį. Šis naujas preparatas išbandomas su žmonija. Tačiau didžiajai daugumai žmonių tai yra nemotais.
Kodėl žmonėms visa tai yra nesvarbu, kodėl jie tokie abejingi pasaulinio masto įvykiams, kodėl jie net neklausinėdami klauso savo šalių vyriausybių duodamus nurodymus ir visi susivieniję ir užsidarę namuose, kaip papūgos atkartoja šalių vyriausybių ir didžiojo šuns (arba didžiosios žiniasklaidos) lojimus, kad mus išgelbės netestuotos ir pirmąkart istorijoje sukurtos naujo tipo vakcinos (kurių dėka, kaip dažnai skelbiama, grąžins pasaulį į jo normalias vėžes)? Manau pastarajame klausime slypi ir pats atsakymas į klausimą kodėl žmonija yra tokia klusniai abejinga su tuo, kas yra daroma su jais pačiais vidury baltos dienos...
Pačioje viruso pradžioje, kuomet jis tik ką atsirado Italijoje, buvo man baugu taip pat. Tačiau jau net tuo metu pastebėjau tokią keistą tendenciją: kuomet Italijoje susirgdavo sulig kiekviena diena tūkstančiai – Kinijoje – epidemijos epicentre – tas virusas, iš esmės, nustojo egzistavęs. Man tokie statistikos duomenys buvo keisti, nes aš puikiai supratau, kad jei šis virusas taip sparčiai plito (tuo metu tai buvo kovo mėnuo) Italijoje, kodėl gi jis negalėtų taip pat sparčiai plisti Europoje ar Amerikoje, kas ir įvyko, bet tik ne Kinijoje. Nuo gruodžio 5 – osios iki 19 – osios, šiuo virusu JAV užsikrėtė daugiau nei 3 mln. žmonių, na o tuo tarpu Kinijoje, kurioje gyvena gal kokius 5 kartus daugiau žmonių, negu JAV – teužsikrėtė gal koks 100 ar, blogiausiu atveju, 200 ir tai yra statistika, kurią gali pasitikrinti kiekvienas. Žmonės, ar jūs pastebite skaičius. Bet ne... beveik niekas to nepastebi (beje apie Kinijoje užsikrėtusiųjų statistikos duomenis neteko girdėti nė karto iškart po to, kai virusas persikėlė į Italiją), bent jau man toks įspūdis susidaro, tačiau dalis jų puikiai pastebi tokius komentatorius, kurie tai tik tai paskelbia ir juos jau vadina sąmokslų teoretikais. Mielieji, sąmokslai bei sąmokslininkai gyvavo jau tada kai tik žmonija atsirado, tai neatsiejama žmonijos dalis. Vieni sąmokslai yra tiesiog iš piršto laužti, o kiti – turi rimtą pagrindą. Tiesą sakant, sąmokslininkai egzistuoja ir tarp hierarchiją turinčius gyvūnus ir tie sąmokslai, vienokie ar kitokie, didesni ar mažesni, vyksta kiekvieną mielą dieną, kuomet yra metamas iššūkis (nes yra abejojama) lyderiui. Per mažai žiūrėjote turbūt Discovery, kad nematote, jog sąmokslas vyksta kiekvieną mielą dieną, nes jis gali vykti net tarp vilkų (ar liūtų) gaujos, kuomet šie nudobia stirną kuomet kai kam iš gyvūnų atsiranda klausimas: kodėl šiam turi atitekti didesnis gabalas mėsos. Su žmonėmis taip pat yra panašu, jūs tik pažiūrėkite kiek vyko nunuodijimų vien tik antikos laikais, kaip į valdžią ateidavo karaliai ar kunigaikščiai, kurie, be sąmokslo, būtų buvę galbūt kokie tik devinti eilėje. Lietuviam tai manau būtų aktualu, jei kalbėtume apie didžiuosius kunigaikščius, tokius kaip kad Vytautas (kuris ne kartą buvo pardavęs kryžiuočiams ar kalavijuočiams Žemaitiją) ir kuris eilėje į LDK sostą tikrai nebuvo pirmasis arba tą patį vieną ir vienintelį LDK karalių Mindaugą... Arba paimkime šios dienos leitmotyvus: Gadafio nužudymo istorija ar bent kas domėjotės, Huseino nužudymo istorija ar nors kam nors yra apskritai įdomu? Ne? Gerai, tuomet gal nors kam nors bus įdomu kodėl šalia pat Kremliaus buvo nužudytas Nemcovas, arba Navalnas, kuris ne kartą buvo tampytas po teismus ir apie bandymus nunuodyti? Arba, kad jau prakalbau apie Rusiją, tai ar negali jums skambėti kaip sąmokslo teorija, kuomet Kryme atsirado „žalieji žmogeliukai“ ir kuomet rusų valdžiažmogių buvo sakoma, kad tai jokiais būdais ir niekaip negali būti susiję su Rusija ir buvo liepiama šias „sąmokslo teorijas“ nustoti eskaluoti kartą ir visiems laikams? O po kurio laiko, rusų didžiausias valdžiažmogis prakalbo, kad Krymo žalieji žmogeliukai buvo rusų kariai ir ne tik tai: tasai valdžiažmogis su nuostaba akyse klausė klausėjų – o tai jūs dar nesupratote. Daugmaž taip: kad ant kokio bukumo lygio jūs turite būti, kad tokių savaime suprantamų dalykų nesuprastumėte? Tie, kurie vis dar abejojate ir vis jojate ant „sąmokslo teorijų“ skleidėjų, pasakysiu tik taip: pasidomėkite Kenedžio kalba apie šią temą, pasidomėkite V. Vilsono rašytu laišku, kur pats JAV prezidentas išreiškė nusivylimą, kad buvo apgautas... Beje, pamenu, kad dar tais laikais, kai dar buvau moksleivis, gal vienuoliktokas, ir kai istorijos pamokoje apie tai sužinojau (matyt perskaitydamas tą tekstą), jau tada supratau, kad „kažkas čia truputį ne taip, jei pats JAV prezidentas rašo tokio tipo laiškus“... Dar tai buvo tokie laikai, kai internetą turėjo ne kiekvienas. Tuomet toliau mokantis istoriją, man buvo keistas Kenedžio nužudymas. Linkolno nužudymą lyg ir supratau ir pernelyg neklausinėjau, tačiau Kenedžio – buvo pakankamai keista. Visgi tuomet, aš dar nežinojau jo garsiosios kalbos apie „sąmokslo teorijas“, tad visų laikų keisčiausias buvo V. Vilsono laiškas, kuriame jis rašė: „Mūsų puikiąją pramoninę tautą valdo kredito sistema. Mūsų kredito sistema yra koncentruota privačiose rankose. Šalies augimą ir visą veiklą valdo keli žmonės, kurie, net jei ir jų veiksmai dori ir nukreipti visuomenės labui, yra neišvengiamai susikoncentravę į didelius sumanymus, į kuriuos yra įtraukti jų pinigai ir kurie neišvengiamai, kaip tik dėl tikslų ribotumo, atšaldys, sustabdys ir sunaikins tikrąją ekonominę laisvę. Mes tapome viena prasčiausiai valdomų, viena iš labiausiai kontroliuojamų vyriausybių visame civilizuotame pasaulyje – vyriausybe, nebeturinčia laisvos nuomonės, nebepasikliaujančia daugumos įsitikinimais ir balsais, bet vyriausybe, kuriai nuomonę primeta maža dominuojančių žmonių grupė“.
Štai kodėl kol gyvas esu, tiek ir tematau iš žiniasklaidos ar valdžiažmogių tą ir tesakant kažkam ar dėl kažkieno pasakyto teiginio: tai sąmokslų teoretikų sukurtos teorijos... Jei valdžiažmogis ar žiniasklaida taip pasakė, vadinasi jie jau žino, kad šis Gordijaus mazgas, yra išnarpliotas: eikite visi ir toliau ramiai miegoti, nes čia nieko nėra, tiesiog likviduojamas sąmokslas, pasitikėkite mumis – valdžiažmogiais, nes mes jus mylim ir jumis rūpinamės ir nieku gyvu niekada jokiais būdais ir aplinkybėm ir niekada gyvenime nebūsim nė per nago juodymą ar Marytės plauką nusistatę prieš jūsų, mielieji, interesus; mes tarnaujame jums, o dabar mes jums liepiame eiti ir toliau ramiai miegoti. Pasakysiu tik vieną teiginį, kuris tam prieštarauja: pasiimkite statistikos duomenis ir panagrinėkite kiek per XX a. žmonių mirė dėl valdžiažmogių sprendimų. Tie, kurie tik ką dabar nukrito nuo medžio ar tik vakar gimėte, pasakysiu tik tiek, kad XX a. istorija yra šiek tiek žiauroka, na o daugiau jums papasakos XX a. istorija...
Kalbant apie vakciną, kaip kad ir anksčiau esu užsiminęs, ji buvo sukurta žaibiškai greitai. Netgi plačioji žiniasklaida paskelbė, kad naujai vakcinai sukurti reikia mažiausiai 10 metų, o ji jau gatava buvo 12 kartų greičiau, per 9 mėnesius. Savaime suprantama teko skaityti pasiteisinimus, kad štai jie, mokslininkai, neva tai turėjo ne 9 mėnesius, tačiau 18 metų, nes SARS 1 Kinijoje buvo atsiradęs daugmaž prieš tiek metų, tad jau pagrindai buvo vakcinos paieškoms. O dėl technologinės pažangos, visa tai įvyko labai greitai. Gerai, tarkime taip. Tačiau tai juk yra naujojo tipo vakcina: jos metu nėra suleidžiami antikūnai ar miręs virusas, tačiau suleidžiama menka viruso dalis (karūnėlės RNR), ir tokiu būdu liepiama organizmui pasigaminti antikūniams. Taigi kai tik buvo sukurta toji naujojo tipo vakcina, iš esmės, ji neturėjo absoliučiai jokių kliūčių praeiti biurokratinius barjerus, kad galėtų būti platinama visuomenei. Visi kolektyviai pamiršo Niurnbergo kodą, galų gale, turbūt ir Hipokrato priesaiką, nes tie patys gamintojai apie vakciną pateikia itin mažai informacijos, negana to, patys jų kūrėjai pripažįsta, kad testavimo periodas dar nėra pasibaigęs, o jis pasibaigs tik po daugmaž 46 mėnesių nuo šiandien rašomo blogo datos. Ir visiems dėl to nėra jokių problemų, visi sutinka kolektyviai skiepytis su vakcina kuri sukurta 12 kartų greičiau, kuri apskritai yra naujojo tipo ir kurios testavimas dar net nėra pasibaigęs. Baimės akys plačios. Visi yra įbauginti, ir tik aklo pasitikėjimo vedini, kliaujasi, kad vakcina išgelbės žmoniją ir viskas galės būti taip, kaip kad buvo anksčiau.
Mano akimis žvelgiant, kai tiek yra jau pasakyta, kaip jūs manote, aš galiu vertinti tokius žmones, kurie taip aklai pasitiki viskuo? Sąmokslo teoretikų žargono terminais tokie žmonės vadinami miegaliais, dar nepabudusiais, avių banda. O ar žinote kodėl taip yra? Todėl, kad žmonės per mažai narplioja istoriją, per mažai teikia klausimų istoriniams leitmotyvams. Tiesiog išmoksta tarytumei papūgos atkartoti tai, kas iš jų prašoma ir tuoj pat pamiršta, nes svarbiausia yra tiesiog turėti aukštą balą tam, kad galėtumei įstoti kur pats nori. Visgi pasakysiu taip, kad istorijos man niekur niekada stojant nereikėjo. Tiesiog buvo vienas dalykas, kurį laisvai galėjau pasirinkti ir jį pasirinkau, nes visais laikais man ji patiko. Man visuomet buvo įdomu sužinoti, kaip kažkuriuo laikotarpiu žmonės gyveno, su kokiomis problemomis susidurdavo ir kas jiems nutiko vėliau, istorijos bėgyje. Būdavo tokių dalykų, kuriuos skaitai ir tiesiog negali patikėti, ką žmonės galėdavo padaryti. Skaitai vėl ir vėl ir tiesiog nesitiki, kad tai apskritai įmanoma būti tokiais žiauriais. Be to, visuomet istorijoje ieškodavau, kažkokių kabliukų: na kodėl yra taip, o ne kitaip. Ir toks vienas pirmųjų kabliukų ir buvo Vilsono laiškas...
Per istorijos prizmę žvelgiant į dabartį yra įmanoma, nors ir pakankamai blankiai, bet visgi įmanoma įžvelgti ateitį. Taip vadinamųjų „sąmokslo teoretikų“ dėka, ta ateitis matoma kur kas ryškiau, negu skaitant vadovėlinius istorijos leitmotyvus. Tie teoretikai ne visi yra bepročiai, kaip kad valdžiažmogiai visais būdais stengiasi taip juos pristatyti. Tie teoretikai iš esmės ir yra tikrieji šunys, kurie karts nuo karto tiems valdžiažmogiams gali skaudžiai įkąsti. O kas yra didžioji žiniasklaida? Tai iš esmės didžiulis aviganis, kuris yra prijaukintas: valdžiažmogių, didžiulių korporacijų, tarptautinių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų bei bankininkų ir kurio užduotis (kaip kad ir pats pavadinimas sufleruoja) – ganyti avis. Štai kodėl mano skaitytoje knygoje akcentuojama, jog žmogus yra gyvulys, štai kodėl per televiziją girdime tokius žodžius kaip „bandos imunitetas“, bet ne visuomenės (ar panašiai, nes juk žodžių mes mokame daug) imunitetas. Bet ne – niekaip kitaip žmonių didžioji žiniasklaida nesugebėjo pavadinti, kaip tik tai banda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.