Dienoraštis apie koroną iš mano perspektyvos

Sveiki visi, kurie skaito ar skaitys. Šiame tekste bus daugiau dienoraščio forma priminti sau pačiam šį įvykį iš savo perspektyvos ir tai ką žinojau iki 23 – osios kovo apie tą nelemtą virusą.

Labai nesigilinau kada konkrečiai visa tai prasidėjo, bet daugmaž tai sutapo su naujųjų 2020 metų pradžia. O pati pradžia prasidėjo Kinijoje, Uhane, kuriame nežinau su priemiesčiais ar ne, bet gyvena tiek gyventojų, kiek visose trijose Baltijos šalyse. Pradžia įvyko šio miesto turguje, kuriame prekiaujama galbūt ir šunimis maistui ir skorpionais, skarabėjais, gyvatėmis ir dar bele kuo, kas mums, lietuviams, atrodo protu nesuvokiama, tačiau kinams tai yra visiška norma ir kasdienybė. Beje tas turgus buvo vadinamas žuvies turgumi, tad jos ten taip pat veikiausiai netrūko.

Dabar miglotai pamenu kaip ten yra oficialiai aiškinama. Teigiama, jog šikšnosparniai buvo pirmieji, turėję tą virusą, kurį perdavė gyvatėms, nes, suprask, turgus, o jame, kaip jau ką tik buvau užsiminęs, buvo visokio plauko gyvūnų, kuriuos kinai mėgsta kramsnoti. Nežinau ar jų meniu buvo šikšnosparniai, ar jie tik šiaip ten gyveno pakampiuose.. Tačiau oficialiai teigiama, jog jie pirmieji pernešė šią ligą kitam gyvūnui (gal tai buvo gyvatė) iš kurios, jau gal tas virusas buvo pakankamai mutavęs, jog galėjo užkrėsti ir žmogų.

Esu girdėjęs, kad niekur nerandama to pirmojo paciento, kuris užsikrėtė šia liga – rastas tik antrasis, kuris užsikrėtė, nuo žmogaus (nuo pirmojo). Čia aš rašau ką žinau. Mano žinios gali prasilenkti su realybe arba gali būti pasenusios, tad nieko nepriimkit už gryną tiesą.

Taip pat nepriimkit už tiesą apie tai ką parašysiu dabar: šalia Uhano turgaus, kuriame atsirado šis virusas, nes buvo labai palanki terpė virusui keliauti: įvairiausio plauko gyvūnai vienoje vietoje ir žmonės – vietiniai bei turistai, kurie tą ligą paplatino visuotinai t.y. pandemiškai, yra laboratorija. Tas kiek šalia, negaliu pasakyti bet gal kokie pora šimtų metrų. Na kitaip sakant jei visus pastatus uhane hipotetiškai sulygintume su žeme, o paliktume tik laboratoriją ir žuvies turgų – turbūt matytųsi plika akimi turgus, žvelgiant iš laboratorijos. Visgi Jungtinės Tautos yra priėmusios konvenciją ar deklaraciją, kitaip sakant, yra griežtai apsiribojusios ir užkardžiusios bet kokio biologinio ginklo platinimą visuotinai. Taigi, kadangi Jungtinėms Tautoms priklauso bene visos nepriklausomybę paskelbusios ir visuotinai pripažintos šalys, privalo laikytis šių žaidimo taisyklių, antraip jai grėstų didžiulės sankcijos. Kita vertus, kokia nauda tai šaliai paleisti tą biologinį / virusologinį ginklą savo pačios ar kitoje šalyje, kuomet pasaulis yra globalus ir tai paliestų visus, kad ir kur jie bebūtų. Korona virusas parodo koks pasaulis yra apvalus: židinys užfiksuotas sausio pradžioje Uhane, Kinijoje, o po trijų mėnesių turbūt nėra šalies, kurioje nebūtų bent vieno žmogaus, užsikrėtusio šiuo virusu. Netgi Grenlandijoje, kuri būdama didžiausia pasaulio šalis, tačiau dėl to kad ji yra atokiai nuo pasaulio ir „įsikūrusi“ tolimojoje šiaurėje, ten gyvena gal kokie pora dešimčių tūkstančių gyventojų. Ir vis dėlto, jau kovo mėnesy ten fiksuoti 2 užsikrėtimo atvejai... Nuo šio atvejo niekur pabėgti nėra įmanoma.

Pratęsiant mintį dėl to, kad laboratorija ir turgus yra labai netoli vienas nuo kito tame nelemtame Uhane, aš asmeniškai negaliu atmesti versijos tokios, kad tas užkratas buvo netyčia išplatintas, t.y. tiesiog per klaidą ar neapsižiūrėjimą ir dar dėl to, kad vis dar nėra surastas pats pirmasis užsikrėtęs žmogus... Visgi pasiklausius protingų žmonių, tai jų nuomone, dirbtinis virusas negalėtų būti toks agresyvus, nes mokslininkai neva tai dar ir po šiai dienai, vis dar nesugeba nieko panašaus sukurti ką sugeba gamta... Kad ir kaip ten bebūtų, ar tai netyčiukais virusas „pabėgo“ iš laboratorijos, ar iš tikro tai įvyko turguje, jau nėra ypatingai reikšminga. Svarbiausia yra likviduoti šią visuotiną pandemiją.

O dabar norėčiau šiek tiek pakalbėti apie tai iš savo patirties, iš savo matymo. Esu kurjeris. Keliauju po Angliją, matau jos kelius mažiausiai 5 dienas per savaitę. Prieš atsirandant pandemijai, dar iki tol kol tai tik prasidėjo Italijoje, automobilių srautai Anglijos keliuose buvo neįtikėtinai dideli. Keliai, automagistralės, miestų ir kaimo vietovės buvo užkimštos mašinomis. Kiekvieną mielą dieną tekdavo susidurti su iššūkiais. Bet... pandemijai plečiantis ir jai kerojantis Europoje, vieną dieną įprastų automobilių keliuose sumažėjo kartais! Tai įvyko JK, rodos, prieš savaitę. Kaip dabar pamenu. Buvo pirmadienis. Ir tą dieną keliai buvo tiesiog ištuštėję kartais – be jokių kamščių, kurios anksčiau tekdavo sutikti nuolat. Sekančią dieną turėjau kirsti Dartfordo tiltą ir vykti į pietų Angliją, rodos, į Doverį. Ir „stebuklas“ tiltą pravažiavau su tokiu kitų mašinų srautu, kuris buvo lygus daugmaž su tokiu srautu, kuris būtų šeštadienio 4 valandą ryto. Anksčiau būdavo ne kartą, jog norint kirsti Dartfordo tiltą, reikėdavo kokias 3 mylias važiuoti ištisą valandą. Tą dieną 4 juostų autostradoje turistai išanglėjo iki tokio lygio, jog užėmė 3 juostas ir lenktyniaudavo vieni su kitais, trečiojoje ir ketvirtojoje (greičiausioje) juostoje važiuodavo darbiniai „kablukai“, darbiniai vanai/trakai, na ir vienas kitas automobilis. Man tai buvo neįtikėtina. Dar nustebino tai, kad tą dieną autostradoje niekas nelėkė, beveik visi, ypač kurjeriai, važiavo kur kas lėčiau, nei galėtų, nes turbūt nebebuvo kamščių – nebebuvo problemos, nes nereikėjo skubėti, tad visi sklendė atsipalaidavę... Tokia situacija tęsiasi ir ligi šiol. Atgabendamas prekes žmonėms, ypač tiems, kurie patys yra kurjeriai ar, matosi turį darbinius mikriukus, klausia manęs kaip kelias ir patys pasakoja kaip mažai laiko jie sugaišdavo kely, kitaip sakant, dalinosi įspūdžiais, o kiti susirūpinę būdavo dėl to viruso. Per tą minutę kitą bendravimo prieidavome prie išvados, jo tiesiog reikia laukti kas čia bus vėliau (laukti pagerėjimo). Teko susidurti ir su vienu žmogumi, kuris nenorėjo pasirašyti dėl šio viruso galimybės, bet pas mus yra tokia opcija ir dabar, net jei klientas yra namuose, gali ir nepasirašyti, jei nenori.

Kol kas dar Anglijoje neteko matyti nė vieno žmogaus su veido kauke, tačiau pokyčiai vis vien pasimato. Štai prieš 2 savaites, vienas 55 metų negriukas, degalinės operatorius iš Šelo nusprendė užsimauti pirštines (maža ką, sako jis). Po kelių dienų, mano gyvenamame mieste viena operatorė taip pat užsimovė pirštines, po kelių dienų jos įkandin pasekė ir kita. Praėjo dar kelios dienos ir toje pačioje degalinėje atsirado užrašas laikytis atstumo ir juostos kur atsistoti žmonėms, belaukiant savo eilės eilėje :) O čia juk JK, kur daug kas vėluoja, reaguojama į įvykius kur kas lėčiau. Lietuva kovoje su kovid virusu priemonėmis, lenkia JK galbūt visu mėnesiu.   

Dar norėjau pasidalinti dar viena apokaliptinės jausenos įspūdžiu. Praėjusį antradienį bei trečiadienį turėjau išeiginių. Trečiadienį man reikėjo varyti automobilį į techninę apžiūrą, na o antradienio ryte nusprendžiau tiesiog pasivažinėti su mašina apžiūrėti ar viskas veikia, po to pasukti į servisą vienai smulkmenėlei na ir tada į parduotuvę užsipirkti šiek tiek prekių, nes mačiau nerimą keliančius ženklus socialiniuose tinkluose, jog vyksta žūtbūtinė kova dėl muilo, tualetinio popieriaus, dezinfekcinio skysčio, kruopų... Ir ką aš matau važiuodamas ryte apie 9 valandą ryto pasivažinėti: mieste yra nemažai mašinų, na ok, gal taip ir turėtų būti, juk 9 valanda ryto. Artėju prie parduotuvės o ten yra didžiulė aikštelė, kuri buvo beveik pilna, ir visa kolona mašinų, kuri buvo prieš mane, pasukė į parduotuvę, ją lėtai pravažiavau ir žiūriu į galinio vaizdo veidrodėlius: beveik be jokios išimties, kokių 80% mašinų suko į tą pačią parduotuvę. Galvoje atsirado jausmas į kažkokią apokalipsinį scenarijų. Veikiausiai tie pirkėjai žino kažką daugiau. Labai greitai baigiau savo pasivažinėjimą. Pasikeitė planų prioritetas. Tiesiu taikymu ir aš nuvykau į mano mėgstamą ir įprastą parduotuvę. O ten pastebėjau daug tuščių lentynų. Daug ko trūko ir dar tik 10 valandą ryto. Nuėjau į gretimą – o ten trūko dar daugiau, o automobilių buvo nebūdingai daug prisiparkavusių. Laisvų vietų mašinoms buvo vos viena kita. Sekančią dieną buvo dar blogiau. Trečiadienį nusprendžiau nusipirkti aliejaus ateičiau, nes pradėjau galvoti jei taip ir toliau, tai gal ir neberasiu aliejaus. Na ir, ką jūs manot? Atvykęs po techninės apžiūros, man įprastoje parduotuvėje apie 2 valandą dienos, lentynos buvo šluote nušluotos, nebuvo beveik nieko, nei aliejaus , nei mėsos, tualetinio popieriaus, skalbimo miltelių, daržovių, buvo tik tuntai traškučių, ir limonadų kiek apmažėjusių, na gal buvo kažko ir daugiau, bet tų kasdieniškų prekių – ne, na nebent jų kaina buvo nesvietiškai didelė ir tai ne dėl kovido, o dėl to, kad apskritai tų brangių gaminių ir anksčiau nedaug kas pirkdavo.

Tą patį trečiadienio 18/03 vakarą per žinias išgirdau, kad Serbija įvedė komendanto valandą: niekas nepalieka namų nuo 8 vakaro iki 5 ryto, netgi jei ir kažkam reikia darbą pradėt vėlai vakare ar anksti ryte. Senjorams, jei teisingai pamenu, apskritai uždraudė išeiti iš namų tol, kol vyksta komendanto valanda. Tą vakarą blogiausio scenarijaus tikimybė mano galvoje smarkiai išaugo. O to scenarijaus seka tokia: karantinas, o jei situacija darosi nekontroliuojama anarchija, o siekiant tai užkardyti – paskiriama komendanto valanda, bet ir tai nėra gerai, nes ne koks jausmas jei nusprendei kažkur nueiti 9 vakaro per komendanto valandą, tai jau nusikaltimas gaunasi, na o tai neadekvatu tai pat jei tave dėl to nušautų kaip šunį ar uždarytų kelies metams į belangę, na tai juk pernelyg neadekvatūs palyginimai manyčiau. Anarchijos scenarijus taip pat atrodo ne ką geriau. Tą trečiadienio popietę pamačius tuščias parduotuvės lentynas, pradėjo kirbėti galvoje, kad padidėjo tikimybės galimybė, jog žmonės pradės plėšti parduotuves, fabrikus, o po to vogs ar net žudys žmones dėl maisto ir t.t. kitaip sakant, kad žmonės pames galvas ir taps nebe žmonėmis. Tokie vaizdiniai susidarė žiūrint tas pačias žinias, kuomet per jas matai kaip buvo pranešama kur konkretus užsikrėtusysis lankėsi, prie kurio kavinės staliuko buvo, pas kurį kirpėję lankėsi ir kokiu troleibusu važiavo, kurioje stotelėje įlipo/išlipo ir t.t., tai jau man priminė nacistinę Vokietiją, ypač kuomet viena pasipiktinusi šiaulietė paviešino jos sūnaus grįžusio iš užsienio komentarus apie jį, vieni iš komentarų buvo tokie, kad tą žmogų reikia užmušti, nes jis grįžęs iš užsienio, vadinasi galimai gali būti, jog nešioja ir platina virusą. Tada pradėjau įsivaizduoti situaciją tokią. Žmogus grįžta iš užsienio dar dienai prieš paskelbiant karantiną, ateina į darbą užsikrėtęs arba ne, jo bendradarbis užsikrečia ir... miršta. Kiti bendradarbiai ir murusio artimieji visą likusį gyvenimą kaltins tą, kuris grįžęs iš užsienio užkrėtė (tariamai ar ne) bendradarbį. Tie kiti bendradarbiai jį laikys kone žmogžudžiu... Tai jau yra nesveika...

Ką dar pastebėjau per tą laiką. Yra tokia situacija, kad pamačiau, jog aš netiesiogiai pasiduodu panikai taip pat. Tuoj paaiškinsiu. Kuomet lentynose ima trūkti kasdieninių prekių, atsiranda poreikis jų užsipirkti daugiau, nes juk kas dieną neprivaikščiosi po parduotuves, o jei ir nueisi – kitą kart jų gali ir nebūti. Taigi praėjusi savaitė JK tokia pakankamai lengvai kontūzyta ir buvo. Visgi atsirado įsakas ar patys parduotuvių savininkai susizgribo riboti prekių pirkimą. Na kad nebūtų taip jog aliejaus vienas ir tas pats žmogus nenusipirktų 100 litrų, o pirktų po vieną ar maksimum 3 pakuotes to paties produkto. Tai pagaliau atves žmones į blaivų protą ir dėl prekių bei anarchijos galimybės man jau pergyventi nebereikia.

Didžiausias klaustukas lieka pats virusas ir kada bus pažaboti jo plitimo mastai.

Šios t.y. 23/03 duomenimis, Kinijoje užsikrėtusiųjų yra 81 tūkst. gyventojų. Daugmaž toks pat skaičius toje šalyje buvo ir prieš mėnesį. Priminsiu, kad Kinija turi daugiau kai milijardą gyventojų (1386 mln.) Italija turi 60,48 mln. tačiau Italijoj serga beveik 60 tūkstančių gyventojų. Taigi grubiai sakant, 1000 sveikų italų tenka 1 sergantysis. Jei prilygintume šiuos skaičius su Kinija, kitaip tariant Italijos mastelį primestume Kinijai, tai joje sirgtų 1.386 mln. gyventojų, o teserga tik 81 tūkst. tai yra labai keista, nes statistika nesikeitė ištisą mėnesį, tad arba jie ypatingai neįtikėtinai gerai susitvarkė, arba kažką slepia. Šito negaliu pasakyti, nes visai neįsivaizduoju. Gal ir susitvarkė, visgi, pagalvojus kiek gyventojų turi Kinija, gal kažkur turėjo vėl atsirasti židinys... kaip kad atsirado Europoje...

Kol nėra vakcinos ir/ ar vaistų, tol situacija yra itin komplikuota: užsikrėtusiųjų daugėja visame pasaulyje, ypač Europoje. Kinija viruso plitimą pažabojo per tris mėnesius. Europa, jei sektume Kinijos pavyzdžiu, pažabotų birželio ar liepos mėnesiais. Taigi vasarą būtų pats pikas, ir jau nebeturėtų didėti. Žmonės jau būtų pakankamai atsargūs ir naudotų visas įmanomas priemones apsisaugoti nuo to. Ir lauktų priešnuodžių kovidui. Visgi Europa tai ne Kinija, tad yra dar baimės galimybė, apskritai kad užsidarys viskas, tame tarpe darbai, o kartu su jais ir mes, gyventojai, labai galimas dalykas, kad kone visi būsime namuose su užvirintomis durimis.. Bus matyti. Dabar neapibrėžtumo metas, tad prognozuoti nieko nėra įmanoma.