štai kokiame pasaulėlyje gyvenu aš

Nuo ko pradėti... taigi... taigi... Kai taip senai berašiau čia apie save, kad nė neprisimenu (aišku, savaime suprantama, galiu labai lengvai patikslinti laiką vien tik pažiūrėjęs į savo tinklaraštį, na bet koks skirtumas). Pradėsiu nuo vakar dienos...

Grįždamas nuvargęs ir peršalęs po 7 darbo dienų iš eilės iš fabriko, kuris yra 1 h. kelio, praktiškai leisgyvis, tačiau su cigarete dantyse, pradėjau klebėti namų link. Ėjau lėtai, nes nebereikėjo skubėti: sekančią dieną dirbti neturėjau. T formos sankryžėlėje pravažiavo autotralas, kuris vežė sumaitotą automobilį. Praleidau jį, nors galėjau to ir nedaryti, tačiau buvau be galo pavargęs. Todėl žiūrėjau ilgai kaip tas autotralas sustoja ir kaip jo tempiama mašina nuo autotralo manevrų visa siūbuoja ir girgžda. Praleidęs autotralą, toliau sau ėjau „atbulomis kojomis“ vidury kelio-aklagatvio namų (o tiksliau - nuomojamo vienviečio kambario – dabar tai vadinu „namais“) link. Mane aplenkė dvi jaunos lenkaitės, einančios šaligatviu. Jos buvo gana simpatingos bei vienodo ūgio ir dėl to atrodė kaip seserys, nes ir jų balsai skambėjo ganėtinai panašiai. Abiejų balsai skambėjo kiek pernelyg laibiai. Viena buvo blondinė, kita brunetė. Net šukuosenas ir plaukų ilgius turėjo panašius... Kita vertus, ar tikroji lenkaičių plaukų spalva buvo natūrali ar ne, aš to nuspręsti negalėjau. Kaip jau gana senai madinga – bet „kokia kaina“ savo natūralius plaukus slėpti kita plaukų spalva... Tik vėliau pastebėjau, sekdamas joms įkandin, jog eina susikibusios už parankių. Pagalvojau, kad galimas daiktas, jog jos lesbietės ir man kurį laiką „pasidarė neramu“ įsivaizduojant kaip jos „išdykauja“. Tačiau greitai tas nerimas praėjo nes prieky ėjo „madingi“/ šiuolaikiniai vaikai. Prasilenkėme. Kaip kad man būdinga tokiomis situacijomis, aš labai įdėmiai apžiūrėjau savo einamąją kelio dalį: šaligatvio reljefus bei cigarečių nuorūkas ir kitą šlamštą ant jo – tarsi tai būtų buvusi mano pareiga, tarsi mano užduotis ir visa gyvenimo esmė priklausė nuo to, kaip gerai aš įsidėmėsiu tą šaligatvio atkarpą (darbas ne iš lengvųjų!). Iš jų elgesio prasilenkiant su manimi pasijaučiau be galo senu. Galima sakyti netgi seniu, nes peršalimas ir nuovargis man tarsi pridėjo bent 25 metus papildomos metų naštos, kurią tempiausi į namus ir kurios bandysiu grįžęs atsikratyti, nes poryt vėl teks eiti į darbą: net sirgdamas pasirašiau eiti į darbą viršvalandžių (Visa laimė, jog viršvalandžiai buvo atšaukti).

Parėjęs namo išgirdau, kad name yra ne vien tik tai kaimynai, tačiau salone esti dar vienas žmogus, kurio balsas man jau buvo girdėtas. Tai buvo mano buvusio kaimyno draugas, kurį aš pažinojau, tačiau buvau taip nuvargęs, jog neturėjau jėgų net pasilabinti. Tiesą sakant, buvau toks sverdėjantis kelmas, jog iškart supratau, jog vakarienės pasigaminti neįstengsiu. Todėl užsikaitęs arbatos pasiėmiau riestainių maišelį ir, nuėjęs į savo kambarį, suvalgiau. Bandžiau užmigti ir kurį laiką man tai sėkmingai pavyko, tačiau apie 1 – ą nakties garsas nuo salono ėmė garsėti, kol iki pusės keturių pasiekė kulminaciją ir nuslopo. Pagalvojau, ką būčiau daręs jeigu man būtų tekę eiti į darbą ir tą dieną. Nes aš keliuosi 3 – ą valandą nakties. Ir ypač jeigu būtų 8 – oji iš eilės darbo diena. Būčiau raudonom akim, galva kaip puodyne, piktas kaip šeškas ir norintis miego kaip lokys tuo pat metu. Taip pat būtų noras dar kai kam išdaužyti marmūzę. Na bet, susimildamas, Raimundai, prašyčiau būti tolerantiškam ir politiškai korektiškam, laikykis Vakarietiškos tradicijos: jei tau trenkė – atsuk ir kitą žandą tam, kad trenktų vėl. Turbūt kai trenks vėl geziukams galėsi dar be to tiksliai parodyti kur yra kepenys, kasa ir inkstai... Būtų sutaupyta daug laiko ir nervų...

Išbadėjęs 3:30 atsikėliau ir pradėjau darytis valgyti bei skalbtis rūbus. Tuomet apie 7 išgėręs vaistų vėl nuėjau pamiegoti. Dėl to, kad nereikėjo į darbą viršvalandžių dirbti – ilsėjausi 3 dienas ir, daugiau ar mažiau, tačiau atsigavau. Tad štai šitokie buvo mano įspūdžiai, kuriuos sukurpiau prieš kelias savaites. Manyčiau, jog ateina laikas sukurpti ir tęsinį, tad laukite tęsinio, kuris pasirodys visai netrukus, deja, bet vardan intrigos, aš niekaip negaliu pranešti tojo tęsinio pasirodymo tikslios datos.